Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

Gonzague, out nom lé ékri an lète d’or dsi lo gran liv l’amityé rant nou épi Madégaskar

mardi 6 désanm 2016, sanm Justin

Dimansh moin la parti in zourné dsi l’istoir Madégascar : in gayar zourné mèm si lo zistoir lé konm in pé i di ékri dsi in paz noir nout l’istoir, sète nout voizine Madégaskar épi sète La Frans. Mi vé anparl la lo réprésyon lo révolisyon malgash, l’ané 1947. In pé i apèl sa lo z’évènman, mé z’évènman-la dir parétin vintéin moi épi la fé sirman plis san mil mor dann ran nout bann frèr magash.

Nout bann frèr malgash ? Oui pou in bonpé rant nou, mé pa pou tout malorèzman. Moin zordi, mi vé anparl in vré éro La Rényon : in éro la fine désote la vi zordi. Li té i apèl Gonzague Leichnig. Li té konm tout in bann kréol la parti fé la gèr dann Madégaskar. In gèr kolonyal avèk son bann masak, son bann tortir, arzout èk sa in pèp imilyé tèrla koté nou.

Gonzague lété solda atèr é li té sharjé pou fé lo ratisaz bann vilaz é bann l’aviyon fransé dann syèl téi bonbard é souvan dé foi avèk in bonb imène : in malgash ékipé avèk bonb épi té i larg sa dsi bann vilaz pou fé pèr l’moun épi pou tyé vèr é sèk, zènn, vyé, fanm, zanfan. Bin, nout konpatriyot, l’ariv ali plizyèr foi domann demoun sort dann z’ot vilaz alé kashyète dann boi pou pa gingn la mor. Konbien foi li la fé sa ? Plizyèr foi d’aprésak son garson Louis, zordi inonm rézonab, la déklar dann fime la tourné pou l’okazyon.

Sa té éroïk sa ? Biensir pars si té i trap ali, la mor - pou soidizan traïzon - té i atann ali. Gonzague, ou lé désédé, mé out nom lé marké avèk lète an or dann lo gran liv l’amityé rant nou épi Madégaskar. Shak ané nou na in dovoir sé pans aou !

NB - Dsi son vyé zour, nout konpatriyot la parti Madégaskar dann l’androi li la sov bann vilaz épi demoun la akèy ali konm i akèy in éro : porté dsi in shèz par bann zabitan ziska in l’androi pli o té i domine lo vilaz antouré par d’moun rokonésan.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus