Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

In katastrof, mi di azot !

samdi 10 out 2013, sanm Justin

Na dé troi zour, moin la antann dann in radyo in nouvèl dsi sak èl té i apèl "la boulèt Nelson Montfort". Zot i koné bononm-la ? Sé in ga i koz avèk tout bann shanpyon dan plizyèr lang. Mé kèl boulèt o zis li la fé ? Li la koz èk in shanpyon la natasyon fransé épi li la souèt lo ga in bon maryaz, avèk la dat. I paré té in boulèt pars lo ga té i vé pa i fé so l’anons maryaz avèk Valérie Bègue, é lé dé famiy té i vé sa dann ségré, d’apré sak i di. Mi oi pa tro kèl kalité boulèt, mé vi k’i di anou, donk i doi zèt vré.

Moin, moin la antann in n’ot zafèr. Si la pa in boulèt, sé o moin in soneri san sédiy. Kosa i lé ? Dsi in shène télé bien koni, la kaméra i amontr lo syèl. In syèl noir dsi la kapital l’Égypt. Lo moun i fé lo komantèr i signal, sa la pa in bonbardman, mé in vol shipèk-kriké si zot i vé. Apré li di, la popilasyon na poin arien pou an avoir pèr, pars bann kriké i atak pa d’moun é zot i atak solman bann plantasyon... Konm di lo kont, lé pa grav ! Bann kriké, sa lé kapab détrui ziska katrovin pour san bann rékolt épi provok la famine dann in popilasyon ; Lé pa grav réèlman. La pa in boulèt !

I fo dir l’opinyon mondyal i inkyèt pa pou in n’afèr konm sa. La prèv ? Madégaskar. Laba osi bann kriké i ménas séryèzman é té i fo vin-dé milyon l’éro pou anpèsh la katastrof, mé i rosanm la pa trouv so vinn-dé milyon-la. Té dir pou bann péi rish tir sa dan zot posh. Mèm l’Érop, d’apré sak i paré, la pa nyabou trouv so l’arzan-la. Parl pi nout Konsèy zénéral sanm nout Konsèy réjyonal, mèm si bann Malgash i fé parti nout bann z’ansèt.

Sa i fé pans amoin in z’istoir la spasé vréman dann tan mon jènn tan. In vyé voizin lé mor é mi rant dan la boutik kan in ga i di : "I paré gramoun intèl lé mor. Kosa li la gingné ?". Inn i fé pou répons, li la gingn mal dann vant. Lo promyé ga i fé pou répons : "Bin alor, lé pa grav !". Kriké dan l’Égypt ? Lé pa grav. Kriké Madégaskar ? Lé pa grav. La boulèt Nelson Montfort ? In katastrof, mi di azot.

Justin


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus