Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

La sékirité alimantèr, in rovandikasyon nout parti, i artrouv d’isi d’la-ba dsi la tèr

mardi 4 octob 2016, sanm Justin

Zot i koné nout parti la fé in program k’i port dsi vinn-sink poin. Parmi lo vinn-sink poin nana la sékirité alimantèr. Ziska zordi nou lé fine parl in bann l’androi demoun i sèy aplik la sékirité alimantèr konm prinsip pou z’ot l’ékonomi : kisoi dann la Grès, kisoi dan Marok, dann l’Inn épi in bann l’androi fané dsi la tèr. konm in prinsip pou vanj kont la fain é pou dévlop bann produi agrikol.

Zordi ni sava parl sak i éspas dann in vil La Frans i apèl Albi. Vil-la nana in popilasyon 51000 z’abitan. El i vé roganiz son prodiksyon agrikol tèl fason ké la totalité son prodiksyon agrikol i sort pa pli loin ké soisant kilomète son kèr d’vil. Soisant kilomète sa lé pa gran kan ou i pans tout bann produi i fé sépa konbien foi lo tour la tèr pou ariv dsi la tab demoun.

La vil albi suiv troi poinn vizé : Inn li vé rédui sak i apèl la tras karbone par raport bann transpor marshandiz, dé li vé la sékirité alimantèr dann lo ka nana in mank épi troi bien suiv la kalité bann produi l’agrikiltir. Pou fé progrès so gran l’idé-lé nana in gran l’éspas vèr 73 éktar pou komansé. La tèr sar ashté par la komine o fir a mézir é sar loué in pti pri (70 € in l’éktar) pou bann moun i vé mète azot a z’ot kont konm nouvo zardinyé.

In sèl l’angajman : zot i doi produi lo bio, arienk lo bio é pou sa ansèrv bann téknik la pèrmakiltir. Sa la pa kékshoz pou fé an in zour mé ti-pa, ti-pa v’arivé.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus