Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Accueil > Chroniques > Oté

Noré poin, konm k’i diré, in nouvo l’ékilib pou trouvé ?

vendredi 23 décembre 2011, par Justin

La Rényon nana, dan lé-o, konm dan lé ba, in bann l’androi éksépsyonèl, gayar pou vizité, épi inportan, konm di lo kont, pou nout bio-divèrsité. An parmi tout se bann l’androi, nana l’étan Sin-Pol. Mi koné pa si zot lé konm moin, mé kan mi ariv dan l’androi-la, moin k’i sort pa la, moin na konm l’inprésyon moin lé dan in n’ot péi... èk in patrimoine istorik bien rish, èk in rézèrv inkroiyab pou nout bio divèrsité. Lo pli gran sirfas dolo nana La Rényon èk son kat san karant sèt éktar, son san sinkant é in varyété bann plant. Arzout èk sa vint-uit varyété zoizo rar konm bann éron vèr, bann kay la Shine, poul d’o, papang é tout sak i sansui. Armèt ankor èk sa bann poison, bann z’insèk é in gran rézèrv gronouy. La vi la-dan i grouy !

L’androi lé si tèlman frazil ké la désid protèz ali. L’ané 2008, la désid klas ali an parmi bann rézèrv natirèl nasyonal, pou anpèsh demoun détrui so l’androi-la épi okip l’anplasman la natir, détrui bann z’éspès protézé, é pou finir, avèk lo tan, avèk déga, fini par éfas ali dan la zéografi La Rényon. I pé aplodi désizyon, pars moin mèm, moin la fé lo tour l’étan plis inn foi, é shak foi moin la trouv péi-la, té in péi nouvo pou moin, mé in péi i fo rant anprékosyon si tèlman mi san li lé frazil. Moin la fé l’tour par bo tan, moin la fé l’tour dann mové tan... kan moin la gingn fé, pars dé foi, mèm la otèr d’lo i mont tro pou gingn travèrs an sékirité.

L’èr-la, si i ékout demoun l’androi, i antann touzour inn dé kozman konmsa. Demoun i di, dopi bann z’azon épi bann papirus lé klasé, lé protézé, l’étan l’apré konm étoufé. Pli pir, sanm pou zot, kan i di k’i vé protèz la natir, i konsidèr lo moun konm z’étranzé. Z’étranzé pou dégajé ! Vitman, demoun i trouv pi zot plas. Zot na l’inprésyon désèrtin moun étranj i koné zot l’androi par l’élikoptèr, donk i koné pa pou vréman, i koné pa a-fon, avèk tout zot bone volonté, l’apré tyé zot l’étan. La natir na son plas, dakor ! Mé lo moun la-dan ? Noré poin, konm k’i diré, in nouvo l’ékilib pou trouvé ?

Justin


Un message, un commentaire ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus