Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Lékonomi

Solèy, dékone pa ! Ed amoin kui mon manzé !

I-promyé morso

mardi 4 out 2015


In bann z’informasyon Georges Gauvin la pran dann internet.


Kosa zot i diré d’in moun nana pyé piman dann son kour é li sava ashté piman par pint dann marshéforin ? Kosa zot i diré si li na pyé manyok é ké li sava ashté brèd manyok, sansa li nana brèd médaye é li sava ashté ? Soi zot i diré lo moun la tète la fine tourn dovan dèyèr, soi ké li lé parès konm in shien. Zot n’oré rézon, mil foi rézon ! Mé kosa zot i pans tout so bann moun par milyar nana solèy dsi z’ot tèt é zot i sava kui manzé avèk lo gaz, l’éstrésité, sansa k’i bril do boi ziska mète la natir an danzé. Dizon lé fou galman, sansa lé parès ! Pétète pars la pankor majiné ? Pétète pars, konm moin, zot na gro doi é zot i ariv pa fé in four solèr konvnab. L’èrla zot i priyèr : « Bon dyé solèy, dékone pa, ède amoin kui mon manzé ! »

La pa zordi solman demoun l’apré kalkil sa

Kèl sé lo prinsip ? Lo four, sansa lo kuizèr solèr i kui manzé avèk lo l’énèrzi nana dann réyonn solèy. Dabor i transform so l’énèrzi an shalèr, épi i ramen lo lénèrzi dsi lo résipyan : i apèl sa konsantr lo réyonnman solèr pars konsantré li lé pli sho. I pé pa dir amoin sa la pa intérésan tiliz lo l’énèrzi solèr pou kui manzé mèm si mésyé RUBIS (sak l’ashté SRPP) lé riskab pa ète kontan èk nou. Dann bann péi lo Sid in bann z’ONG (organizasyon non gouvèrnmantal) i fé z’ot méyèr posib pou difiz la ppratik bann four-la. Dann bann péi nana bonpé solèy épi demoun l’apré tyé la foré pou kui z’ot boushé manzé (i apèl sa lo déforèstasyon). Konm Madégaskar, l’Afrik dé l’ouès, La bolivi épi d’ot ankor. Promyé difikilté : li lé dann la tèt, li lé kiltirèl, Mon famiy la touzour fé tèl fason, dann lo mond antyé i fé tèl fason, akoz mi sa fé konmsa moin ? An plis si ou lé an famiy, mi parl pa ou la gèr k’isava pété avann shanj manyèr kui manzé. Lé pa bon, lé pa si, lé pa la ! kosa ma mèr va pansé si èl i oi sa ?

In pti transh l’Istoir

L’ané 776 avan Zézikri, kan la fé lo promyé zé z’olinpik, la alime lo flam avèk bann réyonn solèy an travèr d’in SKAFIA, in gran papa lo vèr parabolik (mazine in parabol télé, in gran sekoup pli kré par anndan)
Kan té i fé lo fète pou lo réziréksyon solèy bann z’inka (z’indien dann l’Amérik di sid) té i alime do fé avèk in braslé an or té i apèl CHIPANA.
An plin dann dizuityèm syèk (1747) lo gran Buffon (Georges-Louis Leclerc) la fé fèr in miroir. Avèk in takon bann glas é avèk sa li la fé fonn bann métal konm l’étin, lo plon épi l’arzan
Pa tro lontan apré, l’ané 1774 Horace-Bénédict de Saussure, la désid fé létid bann réyoneman solèr avèk in bann boite épi bann z’instriman pou méziré : li la nyabou trap 88 dogré avèk sa. Aprésa in n’ot konpatriyot, avèk li, la mète dé troi miroir an plis pou trap in tanpératir pli for.
L’ané 1875 Augustin Bernard Mouchot la fé in kominikasyon lo l’akadémi dé syans pou amontr son bann dèrnyé l’invansion : an parmi in marmite solèr shofé avèk in réfléktèr an l’arzan plaké(in réfléktèr i rabat solèy dann in léspas pli pti. I pé dir sa sé in gran papa lo four solèr.avèk sa l’ariv fé kui in po-t’o fé in kilo dann katrèr d’tan aprésa li la kui do pin dann troi z’èr d’tan é pi li la distil l’alkol.
Pti lanp-pti lanp b demoun l’ aranz in pé bann four épi bann kuizèr sirtou dann bann koloni La Frans osinonsa l’Anglétèr.

In gran bon par dovan apré lo dézyèm gèr mondyal

L’ané 1949 Félix Trombe la ansèrv in prozéktèr la DCA (défense contre avions) bann z’alman la anbandone sa koté Mont-Louis dann in shène montagn i apèl Piréné, plis in héliosta (in tik-tak pou suiv déplasman solèy) : sistèm-la l’avé in puisans dé 50KW.
Aprésa, l’ané 1955, demoun i invant bann four solèr doméstik épi li mark sa dann « The International Solar Energy Society » : na tout in parti dsi lo four épi lo kuison avèk solèy dann konférans-la. L’èr-la L’ONU (organisation des nations unies) avèk la FAO (food and agriculture organisation) i di zot lé pour. Sirtou dann son program pou ède lo dévlopman épi pou anpèsh tyé tro la foré.
Dan La Frans lo four dann Mont-Louis i done bon rézilta é i désid fé in gran kaziman indistriyèl i apèl sa « Le four solaire d’Odeillo » avèk in puisans 1MW.

Komank sa i marsh ?

La plipar bann four solèr i marsh konm sa : lo rayonman solèy i transform an shalèr pouf é kui manzé. Tazantan i arzout inn-dé miroir i miltipliy la shalèr
Lo l’énèrzi lé ronouvlab, lé gratuit vik sé solèy k’i amenn sa : lo réyoneman solèr sé in bann z’ond éléktromagnétik lé fé avèk sak i apèl bann foton. La Tér avèk solèy lé loin inn par raport a l’ot : san sinkant milyonn kilomète é solèy i anvoy 170 millions Gigawatt mé la pa tout i ariv ziska nou.
Lo réyoneman solèy i transform an shalèr par in l’absorbèr koulèr noir ou sinonsa fonsé. La plipar d’tan sé lo résipyan k’i mète manzé d’dan i zoué lo rol l’absorbèr. Pou ète éfikas i fo konsèrv la shalèr lo plis lontan posib. Sé konmsa ké lo bann four « modèl ’boite » lé rokouvèr par in plak lo vèr konmsa la shalèr i arès par anndan. Pou d’ot modèl i mète in l’izolasyon klasik pou in méyèr konsèrvasyon la shalèr.
Arzout èk sa in pé nana bann glas(miroir) pou anvoy lo plis posib l’énèrzi an diréksion lo foiyé lo four solèr.

(la pankor fini)


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus