Accueil du site> Chroniques> Oté
17 juillet 2010
Na dé foi ou i lir in n’afèr dann in zournal*, sa i shavir out kèr. Par ébzanp, kan in jenn fiy la gingn lo Bak avèk mansyon byin épi vin déssi vin an kréol i déklar, aprann kréol, sa la pa anpèsh aèl byin travay. Ou lé kontan, ou lé fyèr !
Solman, kan ou i antann, kékpar, La Rényon, dann in lisé, na in provizèr* la di konmsa, an parlan déssi lo kréol, zamé va mète so mèrd-la dann son lékol, l’èr-la, la raj i pran aou pars, pou ou, sé out pèp, sé out l’idantité in pé i krash déssi... konm kan in sèrtin Serge Copy, professer, i déklar toute bann rényonèz sé in bann pitin k’i mérite solman k’i pass la min sou z’ot rob.
Mé kan ou i kalkil lo nouvo prézidan la Réjyon la déside pi fé la MCUR, tourn lo do avèk nout maloya, ou lé forsé rann aou kont par ou mèm, bann kolonyalis é bann rasis i konsidèr sa konm in gran viktoir pou zot... Donk, zot i vé rovnir an aryèr, kass sak nout pèp la fine gagné konm rokonéssans son l’idantité épi son zéni... Arkil an aryèr, pou artourn dann tan in spès shantèr la mok, mi ansouvyin pi lo nom, té i shante : « in noir in shyin, lé dé lé kouzin zèrmin ».
Pars, konpran amoin byin, na poin riyin lé inossan, toute i marsh ansanm, in krime i amène in n’ot, é ni artrouv anou l’androi ni voulé pi zamé artourné. Astèr lé bon, é néssésèr, pou arkomans avansé, romète lo fèr déssi l’anklime épi, san finissyon, armète a baté.
* lo “JIR” du 16 zilyète 2010
Justin
© Copyright 5 mai 1944-2012 Témoignages | Tous droits réservés.
La reproduction, même partielle, des contenus des pages de ce site sans accord préalable est strictement interdite (les citations sont autorisées par le droit français pour commentaires et critiques, tant que ceux-ci y sont strictement concomitants et que sont précisés l’auteur original et le lien Internet vers la page source).