Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

Inn shans pou kisa o fète !

samdi 9 désanm 2017, sanm Justin

Souvan dé foi, ou i antann l’outremer sé in shans pou La Frans é mi tienbo de dir in kozman konmsa i fatig mon tété. Pou kosa ?

Dabor, si mi rapèl bien listoir bann péi l’outremèr la touzour égzis rant sak in pé i apèl la métropol épi bann péi l’outremèr in rolasyon linégalité é nou rényoné, nou demoun l’outremèr l’inégalité sa in n’afèr i bote pa nou ditou.

Zot i vé inndé légzanp ? Ala ! La Frans la inpoz anou l’ésklavaz avèk son kode noir kolbèr. Èl la inpoz anou lo rétablisman l’ésklavaz dopi 1794 ziska 1848 : vlan ! Sinkant katran l’ésklavaz anplis. Arzout èk sa son l’ord kolonyal : fé in sinp klou lété défandi pou nou. A bien sir l’ané 1946 la vote la loi Vergès Lépèrvanche dsi mé èl la rotard l’égalité pandan plis siikant z’ané.

Arzout èk sa èl la rofiz anou la libèrté épi la résponsabilité. Dopi 1959 ziska zordi i fé talèr soisant z’ané. Konm èl la rofiz bann péi l’afrik in l’indépandans konm k’i fo kisoi pou la moné, avèk so salté d’fran CfA, kisoi pou z’ot bann rosours, kisoi dsi lo poinnvizé l’égalité dann lo komèrs. Kisoi ankor in ta d’zafèr, i kol pa di tou pou moin konm pou in bonpé d’moun bann péi l’outremèr.

Donk mi souète a zamé, i bani dann nout langaz l’outremèr in shans pou La Frans. Sak ni vé sé d’ète in shans pou nou, dann in rolasyon l’égalité, la résponsabilité avèk anplis lo z’éskiz ni mérité par raport la shèr é dous Frans. Mi di nou, mé mi vé dir tout bann péi l’outromèr i mérite zot i vé sansa zot i vé pa.

A bon ! Zot i domann anou la rokonésans. La rokonésans ? Pou kosa ? Par raport la trète épi l’ésklavaz, par raport l’angazis ? Par raport nout non dévlopman ? Par raport in sistèm bankal ki transform anou an départman atipik. Par raport in sistèm i fo ni bataye san fin pou an avoir droi nout kiltir ? La rokonésans pou 125000 ilétré nou néna koméla. Pou anrishi bann konpagni kolonyal. Pou fé rès aou dann l’infantilizasyon ?

La rokonésans ? I fo mète tout z’afèr dsi balans. Lo pozitif, avèk lo négatif épi tout in tram trin d’mézir pou fé rant anou plin pyé dann la modèrnité. Pou fé ansort l’outremèr i dovien in shans pou l’outromèr é pa solman pou La Frans. Konmsa ni konpran la vi.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus