Témoignages - Journal fondé le 5 mai 1944
par le Dr Raymond Vergès

Cliquez et soutenez la candidature des Chagossiens au Prix Nobel de la Paix

Lakey lo sit > Chroniques > Oté

In mansonz sé in mansonz, in manipilasyon sé in manipilasyon mèm si li lé marké dann liv an lète an or

mardi 10 mars 2020, sanm Justin

Matant Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté, rouj-de-fon dovan l’étèrnité, mi sort lir kékpar néna in moun bien kalifyé la ékri La Rényon la zamé été in koloni é sé bann kominis l’avé di fab-la. Mi douté déza dopi in sèrtin tan mé zordi moin lé pli sir ankor pars in moun la ékri sa dann in liv. Koman li apèl ? Mi koné pa son nom mé mi donn ali rézon san pour san. Tout fason moin lé dakor avèk li pars d’apré sak i di li kraz bann piman rouj-la bien konm k’i fo. Tok ! Pran sa pou toué !

Justin la fé pou répons :
Mon vyé matant k’i koz la boush rouvèr, sak ou i ékri-la la pa ditou pou étone amoin. Matant si mi tronp pa ou i kriy bravo pou kékshoz i apèl lo révizyonism -In révizyonist pou listoir La Rényn, lé sinp pou rokonète : sé kélk’in k’i done in lintèrprétasyon déformé par rapor nout listoir. Si in moun i di-mèm si li ékri-La Rényon la zamé été in koloni d’La frans ébin so moun-la i déform nout listoir é li sé in révizyonis… Matant nout listoir lé abityé ète rovizité konmsa par tout sort kalité d’moun i prétan zot lé istorien alé oir an vérité zot sé dé manipilatèr. Mé pa zordi, pa domin, la vérité i fini par trionfé. Tok ! Pran sa ou !

NB-Matant kosa k’ i diré d’in moun si li di sansa li ékri in ta d’balivèrn dsi nou Rényoné , nout listoir é sak la spass vréman isi La Rényon. Si ou lé sinploman in pé onète dsi lo poinnvizé intéléktyèl, ou i nomré in balivèrn balivèrn mèm, in mansonz mansonz mèm, in manipilasyon manipiasyon-mèm é sé sa mèm si sa lé ékri dann in bèl liv avèk bann lète an or.


Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

signaler contenu


Facebook Twitter Linkedin Google plus