Le sens des responsabilités
10 juin, parNote de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
Antrokoz èk in zartiss zordi
27 zanvié 2006

Louis Georget Boyer (43 z’an) lé in zartiss konplé. Pint aou, mizisien aou, fonnkézèr aou, li rod pa mèt lord dan lo monn, li amont son manièr voir, sé tou. Rankont èk in zartiss i rod pa fé lo fion. Po li, in boug nana in lar i port pa in palto zartiss, sé in moun konm tout demoun, kinm li na anvi amont son vizion nout sosiété.
Dépi konbien’n tan ou pinn ?
- Toultan, mi di dépi di z’an. Mé dizon i fo kont pliss. Pou moin, sé pa lo pli zinportan.
Ekèl sort pintir ou fé ? koman ou klass aou ?
- Nana in ta demoun i rod klasifié lo bann zar. Si mi viv zordi, sé ké moin lé kontanporin.
Kosa ou pinn ?
- Mi pinn pa la réalité. Mi pinn inn vizion moin nana. Mon pintir lé konm in miroir, inn glass. Li amont mon lespri, mon lâm. Lo pint, lé konm in mizisien, in poèt, li lé lo roflé la sosiété ousa nou viv.
Pokwé ou pinn ?
- Komsi moin nana in doulèr dann kèr, mi tir ali, mi mèt ali si inn toil. Oubiensa mi mèt mon bonèr an tablo.
Mi koné ou nana bann toil i mèt an sèn bann pié, kosa ou pé dir la d’si
- Dann bonpé kiltir, lo pié lé inportan. I fé lavman lo pié, lot i mars dann fé. Poitan, firmézir n’i avanss, demoun i kamouf zot pié. Amoin, mi vé fé réazir demoun-là. Oubiensa, moin la remarké demoun la ont zot kor. Bin ! moin la tir lo kor, moin la mèt rienk la tèt èk lo pié. Biensir, i shok détroi. Zanfan la poin problèm èk sa, li voi sa normal li. Bann zadilt va di aou dizon lé konm zot koshmar. Mé tan-k mi fé réazir ali, é bin ! moin la gagné. Si mon travay i amèn la réflexion, i vé dir travay-là la servi in nafèr.
Zordi, ou amèn in travay si lo kabaré. Pokosa ou pinn lespass kabaré ?
- Mi zwé kabaré. L’ariv amoin si lo tar. Nana dé z’an d’sa. Nana in zour, in madam lavé pèrd son mari, èl la fé in serviss kabaré, èl la di amoin "pinn aou, sé ou va mèt anou anlèr". Mé moin té koné pa kosa i falé moin té pinn. Mi fé lo vid dan mon tèt, é lo zafèr i aparèt si la toil. Mi mazine tout sak la déroulé, épi lo zafèr i aparèt. Mé mi san pa moin investi d’in lespri. Mi ésèy d’èt dan lo minm démarsh in serviss kabaré. Mi ésèy pa kontrol. Mi pinn sé tou. Pou dir konm in moun la di ou pinn kann ou pinn pa. Plis ou rod fé in nafèr, plis lo zafèr i éshap aou. Lo pinso i sava, mé li fé pa ninport kwé. Mi rod pa la sinbolik bann koulèr. Mi mèt la koulèr si mon palèt, é mi travay.
Mi koné ou ékri osi, ou la ékri bann tèks si lo kabaré ?
- Non, pou lér moin na poin’n fonnkèr si lo kabaré. Domin, mi koné pa, somanké m’a ékrir.
Louis Georget, ou lé mizisien osi, ou zwé bob, pokwé linstriman-là ?
- Moin lé touzour èk mon bob. Li nana in lespri partikilié. Sé in son étranz, mazik. Sé pa lo bob, sé mon bob, li lé intim. Pokwé moin mi zwé bob ? mi koné pa. Moin té vé in bob. In zour, in moun l’aport in bob po moin. Moin la komans zwé.
Pokwé ou fé maloya ?
- Eské in moun i métriz son destin, mi demann amoin ? sé in nafèr natirèl. Ou antann in son maloya, lé natirèl ou sava vèr li. Poitan, papa té zwé pa maloya. Maloya sé konm in respirasion. Mi fé maloya konm mi respir. An-plis, mon zonbri lé koupé isi La-Rényon.
Oui, mé out maloya i sava pli loin. Kosa la pouss aou fèr maloya kabaré ?
- Moin la touzour vouli zwé la dodan, parské lo ritm lé pir. Sé lespri lespass-là la ral amoin. Tout sé lo partaz, la fraternité. Roulèr i apartien pi aou. Ou partaz lo roulèr, lo ti, lo vié, shakinn son tour i mont dési. An-plis, ou artrouv lo rasine. Sé in lespri fratèrnèl.
Normalman, ou dovré expozé bann tablo ou la fé si kabaré ?
- Mi fiks pa in dat. Mé si mi gingn fé po lo vin désanm, soré pa mal. O-mié, fin 2006, sinon o-pli tar mi-2007. N’a voir.
Demoun i koné pa, mé ou lé fonnkézèr osi. Pokosa ou ékri tèks an kréol ?
- Kan moin l’ariv lékol, navé in lespèss ti liv “mes ancêtres les gaulois”, moin la fé in bug. Mé mi ékri pa kréol dann in lespri d’vanzanss. Mi trouv mi gingn exprim amoin mié dan mon lang. Lo promié foi moin la vi in tèks kréol an KWZ, sété in tèks pèr Fontaine. Bizarman, moin la lir ali dirèktoman, konm in lèktir natirèl. Moin la parti dodan, moin la ékri mon bann tèks komsa. Épi, kan ou nana in pansé kréol, nou na poin dot moyen pou dir nout pansé o pli ziss. Ou nana bann konsèpt, ou pé pa dir otroman k’an kréol. Sé pou sa mi ékri kréol. Épi, mi ékri kréol réyoné, parské moin lé réyoné.
Kosa i lé pou ou fonnkèr ?
- La poézi sé in kou dann kèr. Pa in kou d’kèr. Non, in kou dann kèr, sé in blésir. Moin va prann kozman Keytes pou explik aou sa, mé kann moin na pi d’soufranss, mi ariv pi ékrir. Lé pli fasil koz dési la soufrans ké dési lamour. Kan mi ékri fonnkèr, mi dévid mon kèr.
Si ou navé in nafèr pou dir bann zèn zartiss, kosa ou diré azot ?
- Mi diré azot "kosa zot i diré amoin ?". Moin la pa la prétansion diriz demoun. Na poin inn i pé dir "tien mon min po avans tèrla". Dawar, i fo nou tien nout min ansanm po avansé. Moin la pa mèt in palto zartiss.
Atelier Louis - cours de peinture
40 rue Labourdonnais 97400 Saint-Denis
Téléphone : 02.62.21.17.52
Lèr bann kour :
Mardi : 10 z’èr - 20 t’èr
Mèrkrodi : 10 z’èr - 12 z’èr
Zédi : 10 z’èr - 20 t’èr
Vandrodi : 10 z’èr - 16 z’èr
Samdi : 10 z’èr - 16 z’èr
Lo kour i marsh par dé z’èr.
Détroi mo nout lang
Arèt : arèt ton mark - cesse tes assuidités, tes agissements, garde tes conseils. Arèt tobis : se dit pour désapprouver les élucubrations d’un interlocuteur.
Balo : lèv balo - déménager discrètement, fuguer. Son balo lé mal amaré - situation très peu sûre, avenir compromis. Balo pagot - personne insociable et agressive. Balo lo pis : personne collante et insignifiante.
Bank a-fon perdi : lieu d’aisance.
Ferdinand de Blaise : malfaisance faite homme. Quand un homme réussit la prouesse d’être menteur, voleur, buveur, incendiaire, assassin, entremetteur, il est un Ferdinand de Blaise.
Sasmaré ou chasse-marée : done in sasmaré : admonestation violente souvent accompagnée de coups.
Zafèr kabri la pa zafèr mouton : chaque chose se différencie essentiellement de l’autre - on ne doit pas interpénétrer des causes ou des intérêts contraires
Zagat : Alé zwé zagat : invitation polie faite aux enfants d’évacuer les lieux pour la tranquillité des parents, ou d’un adulte. Ou la zwé zagat : votre activité a été nulle, vous n’avez pas travaillé convenablement, votre rendement laisse à désirer.
Note de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
APE entre l’UE et tous les pays voisins incluant les services
Mézam étan marmaye mi rapèl l’avé plin liv la kaz é an parmi l’avé inn dsi bann zoizo, gayar vèye pa koman é dann liv-la ilistré in zoli fasson (…)
In kozman pou la rout
Face à l’onde de choc qui traverse le système judiciaire français et secoue la conscience nationale dans ce pays, l’heure n’est plus aux postures (…)
180 litres d’eau potable par jour par personne : droit dans le mur
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture