Temoignages.RE - Home |   | Cont@ct  |  Flux RSS  Podcasts  Nous suivre sur Facebook  Nous suivre sur Twitter  Temoignages.RE on Google Plus  World Wide Web Consortium - W3C.org
Temoignages.re

Nout Zournal OnZeWéb

http://www.temoignages.re

Accueil du site> Culture> Ki kré Kraké, Sat i kré fé pété

Lecture choisie

Lanons siklone

2 mars 2007




Partager

Gramoun Biganbé lé apo grat son zinn kann anlerlaba la pant Toupi. Zanlik osi lé apo trimé. Tikok, li, i pas son tan rod pikan po lapin (li anprofit po poz gob po kay). Mandoné gramoun-la i arèt nèt, i api si son mans pyos, li mèt son min konm in lovan dési son zyé, li ogard. Tikok i fé konm son papa, li gèt anlèr.

Anlèr dann syèl, na détrwa pyèdvan (in lespès nyaz i rosanm in pyédbwa) i komans pous-pousé, may-mayé... ziskatan i form in troupo mouton i mèt dobwa an montant. Inn ti briz la lévé, parèy in zénéral invizib, ali i pran la tèt po tout, li ral-ral nyaz anlèr. Li kas lo ronn zirondèl, li obliz azot rant dann la prosésyon po asèv zot priyèr...

Li zwé loukouri dann pyédbwa anlèr, anlèr minm, brans dobwa-la i fé salam èk zot konm domoun i eskou zot mouswar po in bato an partans (dann tan Tikok, voyaz an lavyon té pa tro for). Epi, sibit konmsa, tout i arèt in sèl kou, in lespès fénwar i tonm san kri gar. Fénwar i mélanz èk solèy kousan. I maiz pa, lo syèl lé konm in marmit an kuiv gélanba, la giny boukanaz par annsou : lé rouz, lé zonn, lé gri, lé sann... tout ansanm ! La briz, konm in marmay la pèr son papa an kolèr, la kour kasyèt déyèr la montane ? Fèy dobwa i bouz pi, i rèt la konm volay la giny lapopleksi.
Lèr i vyin so parèy kann ou sa vèy mars dann fé. Rod zirondèl, i trouv pi ; tanka mwano èk zwazo blan, parl pi ! Eksa, pi in dézord, pi in tapaz, pi in mouvman, in grin ! Na riyink la mèr, lwin labanba, i bat son rofloman konm kann Gramoun i moul maï, lao !

Pa bézwin plis ké sa, po Biganbé konprann (pa bézwin la météo, la radyo, tousala konm zordi). Toutsuit, li di : Alé marmay ! Prépar anou vitman po dsann : siklone i ariv !
Pasito li trap son bertel, son gamel, son lit dolo, li bour ddan. Zanlik i fé parèy. Tanka Tikok, li dégaz anmar son paké zerb po mèt si son tèt : tout-la-bann omay annsandan !

Selon Zistwar Tikok, Listwar Tikok, éditions CDPS, 1988

Imprimer, Print


Partager

Répondre à cet article


modération à priori

Ce forum est modéré à priori : votre contribution n'apparaîtra qu'après avoir été validée par un administrateur du site.

Un message, un commentaire ?
  • (Pour créer des paragraphes, laissez simplement des lignes vides.)

Qui êtes-vous ? (optionnel)


La Réunion -> Monde



La Réunion : Maison des civilisations et de l’unité réunionnaise


SPIP | Plan du site | Suivre la vie du site RSS 2.0
Témoignages - 6 rue du Général Emile Rolland - BP 1016 - 97828 Le Port Cedex
Annonces légales | Rédaction | Publicité
Directeur de publication : Jean-Max Hoarau | Mentions légales | Contacts

© Copyright 5 mai 1944-2012 Témoignages | Tous droits réservés.
La reproduction, même partielle, des contenus des pages de ce site sans accord préalable est strictement interdite (les citations sont autorisées par le droit français pour commentaires et critiques, tant que ceux-ci y sont strictement concomitants et que sont précisés l’auteur original et le lien Internet vers la page source).

Haut