Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
7 novembre 2009, par

Hier soir a eu lieu l’inauguration de Lofis la lang kreol La Rényon, au Port. Deuxième ville à signer la charte de Ville bilingue après l’Entre-Deux, Le Port continue sur sa lancée d’intégration du créole dans la vie de la commune.
Texte et photos C.F.
Sharte komine biling kréol rényoné fransé
Tandoné dann la komine Le Port :
1. I ressoi demoune an kréol rényoné konm an fransé dann sérvisse minissipal
2. I donn le droi koz an kréol rényoné konm an fransé dann konsèy minissipal
3. Bann zélu i ansérv lo 2 lang an piblik
4. Na le droi maryé an biling kréol rényoné-fransé
5. I donn linformasyon dessi lo droi maryé an kréol konm an fransé
6. Na in bon plasse pou lo 2 lang dessi le site Internet la méri
7. Karton linvitasyon lé an biling pou bann kabar kiltirèl la méri i organiz.
8. Papié “l’en-tête” la méri lé an kréol rényoné ; logo la méri lé an kréol rényoné
9. Na in bon plasse pou lo kréol dann zournal minissipal
10. Bann lafish pou anonse sak i espasse dan la komine lé an biling
11. La méri i donn in koudmin (larzan, la téknik) pou dévlope bann klasse biling dan la komine
12. Dann médiatèk èk bibliotèk (sak la méri lé résponsab), i mète anlér sak La Rényon la kréé, sirtou sak lé an lang kréol
Lofis la lan kréol La Rénion
I déklar la komine Le Port i mérite :
le sértifika Komine i réspèkt nout 2 lang :
le rényoné èk le fransé
èk le sértifika Komine biling kréol rényoné-fansé
Istorik de la sharte
22 oktob 2009 : konsèy minissipal le Port la vote pou la sharte “Komine bliling”.
Zordi, vandredi 6 novanm 2009, le mér la Vil Le Port, Jean-Yves Langenier, i déklar :
- son komine konm in komine i réspèkt toute bann lang, an premié le 2 prinsipal lang La Rényon : le kréol rényoné èk le fransé.
- son komine komine biling kréol rényoné-fransé.
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Combattre les causes du chômage de masse
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial