Le sens des responsabilités
10 juin, parNote de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
5 juillet 2011, par

Défoi, in pé i pran désizyon san tro kalkilé, sansa an kalkilan zot l’intré pèrsonèl, épi sé lé z’ot k’i doi pèy lo konsékans in bon pé d’tan. Aprésa, kan ou i ésèy ratrap lo mové désizyon, lé bien difisil. Isi La Rényon, nana in bonpé désizyon konmsa, é plis sikantan apré, in pé i ram, i ram mèm, san an avoir in bon solisyon. Toulmoun i koné sak la éspasé kan la siprime lo trin. Bann z’ansien i souvien sirman l’akor 1969 rant la Fédécanne épi bann z’izinyé.
Ziska 1969, bann plantèr té i aport z’ot kann l’izine épi té i pèy azot pou lo sik, épi tout kalité produi té i tir dann kann. Lé vré, zot té i doi atann lontan avèk in promyé l’avans, in dézyèm l’avans... lalkol, lo rom, la mélass. Kan batay pou Kartyé Fransé la pété, l’avé déza in gran diskision dési lo règleman bann plantèr. I prétan, in pé té i di pèy azot zot kann o-poi. D’ote té i di i fo pèy azot an suivan sak i tir dann zot kann. In pé ankor té i pans valé myé règ azot suivan la rishès an sik. Konmsa, apré lo lanalyz, té i tir l’ékar téknik, épi té i pèy azot san atann san-sètan.
L’ané 1969, la Fédécanne, avèk Jean-Paul Virapoullé, épi d’ote ankor, la déside sign in l’akor pou abandone tout bann sou-produi la kann. Lo pri té bazé dési la rishès an sik é lo rèst té i anvoy dingué. Astèr, bann plantèr lé blizé batay pyé-a-pyé pou ésèy ro-gingn sak lakor Virapoullé la mète de koté : la bagass pou fé léstrésité, la mélass, é la list lé ankor long. Pars i gingn tir plastik dann kann ! I gingn tir karbiran ! Papyé ! Cuba la-ba, i fé la kaz an mélanzan siman èk la bagass. I gingn tir d’ot shoz ankor ! Alor, shak foi i fo rant an diskisyon, san savoir si a la fin ou i gingn sansa ou i gingn pa.
Tousala, pars in pé lé an mank matyèr griz dann zot koko. Konm di lo kont : « Arien lé nouvo désou solèy ! ».
NB : Ecart technique : la diférans rant la rishès réèl an sik épi lo sik tiré réèlman dann kann suivan la manyèr i fé dsik dan l’izine.
Justin
Note de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
APE entre l’UE et tous les pays voisins incluant les services
Mézam étan marmaye mi rapèl l’avé plin liv la kaz é an parmi l’avé inn dsi bann zoizo, gayar vèye pa koman é dann liv-la ilistré in zoli fasson (…)
In kozman pou la rout
Face à l’onde de choc qui traverse le système judiciaire français et secoue la conscience nationale dans ce pays, l’heure n’est plus aux postures (…)
180 litres d’eau potable par jour par personne : droit dans le mur
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture