Le sens des responsabilités
10 juin, parNote de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
6 juillet 2011

Zéléksyon sénatoryal i ariv moi d’séktanm. Aprésa, nora zéléksyon prézidan la Répiblik, épi zéléksyon dépité. Pou koué sa lé inportan pou nou ? Pou in bonpé rézon biensir, mé inn dan la bann, sé pou nou gingn l’okazyon myé fé konprann sak ni vé pou nout péi. Kosa ni vé ? Anbèk inn foi pour toute dann shomin dévlopman, é pa n’inport lakèl, mé lo dévopman dirab avèk son bann poto : lékonomi, lo sosyal, lo kiltirèl épi l’anvironman. In pé va dir, nout shoviy la gonflé, mé nou, ni suiv shomin bann z’ansien la trasé, épi sak la vni apré la kontinyé, é sak i ariv zordi i rant dann trin, i fo pa nou na la onte pars sa mèm lé bon pou nout péi.
Moin lé sir, in pé lé riskab dir, bann partizan lo dévlopman dirab lé in pé tousèl é bann z’ènmi lé bien for. Lé bien vré ! Dabor inn, nou lé dann in sosyété in pé i di sa lé post-kolonyal, mé fransh vérité, la pankor bien sort dann la sosyété kolonyalist. Sanm pou moin li na ankor in pé l’èr, la paroli, é son figuir nouvèl na in èr de fine déza oir. Nana bann monopol é zot sèrkl infèrnal. Nana bann fors politik i soutien azot, i sort dépi léstrèm droite, i pran la droite dann son balo, é i mine in bonpé sak i apèl la gosh, konm do fé kan i avans an klandéstin sou la syur do boi. Epi nana l’Etat, pars, zordi é dépi in bonpé d’zané, li pass kal nout dévlopman dirab... konm nou té i di, dann tan, i amar zèrb pou ansèrv kalpyé pou nou. Nana galman bann konplis l’intéryèr, k’i méfyé konm lé dsi l’fé nout dévlopman dirab, é ki priyèr Gran-dyab pou k’in n’afèr parèy i ariv pa.
Mé, mi pans nou na z’ami la-dan, pars nana kant mèm in bonpé i vé fini avèk lo sistèm ékonomik, sosyal, kiltirèl, é i partaz èk nou in bonpé z’idé nouvèl. Sirtou, mi pans nana in majorité Rényoné san tardé va tonm dakor avèk nou, va marsh dann shomin lo dévlopman. Mi pans galman, lé posib diskite avèk in pé an parmi sak la bar nout shomin dan lo pasé. Si mi tronp pa, sa mèm sé lo tik-tak l’Alyans, é sé dann shomin-la ni doi marshé. San an avoir la pèr, san an avoir in konfyans zyé fèrmé. Sirtou, konm di lo kont, san oubli lo patoi k’i di : « Pou manj èk Gran-dyab, i fo an avoir in gran foushète ! »... Mi lèss azot kalkil sak mi vé dir.
Justin
Note de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
APE entre l’UE et tous les pays voisins incluant les services
Mézam étan marmaye mi rapèl l’avé plin liv la kaz é an parmi l’avé inn dsi bann zoizo, gayar vèye pa koman é dann liv-la ilistré in zoli fasson (…)
In kozman pou la rout
Face à l’onde de choc qui traverse le système judiciaire français et secoue la conscience nationale dans ce pays, l’heure n’est plus aux postures (…)
180 litres d’eau potable par jour par personne : droit dans le mur
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture