Un vestige de la société esclavagiste est en train de tomber
11 juin, parCourrier des lecteurs
22 zwin 2011, sanm

Matante Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté,
Mi domann amoin bien kossa i pass dan la tète bann rouj-de-fon pou sèy fé pèr d’moun konm sa ! So kou issi, ala ké zot la trouv in nouvo lépouvantail pou nou. Kaziman in baba shifon i mète dann karo mayi pou fé pèr zoizo bélyé. Sé koué lo z’afèr ? Sé koué so foi issi ? I paré ké nou lé riskab pi an avoir manzé pou ranpli nout boujaron. Akoz sa, d’apré zot ? Pars i paré la popilasyon mondyal i rogoumante tro vite, pars lo randman de ri épi lo blé i goumante, mé pa sifizaman, étsétéra, étsétéra, la ké lo ra. Sa in malédiksyon sa ! An avoir in tète k’i rézone konm in tanbour, nuite konm zour, san arété. Zot lé pli pir ké so bann moun apré anons la fin di mond pou lo douz désanm sète ané, sansa l’ané k’i vien. Eskiz amoin, mé plito ké fé travay zot tète la-dsi, pou kossa zot i pran pa dé pti boi pou zoué dann... la malpropté.
Tok ! Pran sa pou toi !
Justin la fé pou répons :
Mon vyé matante k’i koz touzour la boush rouvèr,
I va aou de fé léspri for konmsa. I va aou d’mète l’otèr déssi bann rouj-de-fon, konm ou i di. Pars sak ou i mète déssi nout konte karné, sé sak in gran diréktèr la FAO i sort dir na poin tro lontan. Li di, dan lékonomi mondyal i invèsti pa assé dann la prodiksyon manjé, é sak li di lé pa in kozman anlèr, sé in réfléksyon bann l’organizasyon internasyonal la améné pou sèy an avoir in n’ot fasson fé l’agrikiltir déssi la tèr. Pars si i kontinyé dann trin-la, noré manzé, mé sar si tèlman shèr ké bann pov, dann péi pov, lé riskab pa manz a zot fin. Zordi lé déza konmsa pou plis in milyar d’moun déssi la tèr, alor ziz pi kan nou sar nèf milyar d’moun.
Kissa i oz dir la popilasyon mondyal i goumante pa ? Pèrsone, mi éspèr. Kissa i oz dir bann moun dann péi émèrzan i ansèrv ar pa zot an promyé pou l’manjé avan ésporté ? Pèrsone, mi éspèr. Kissa va oz dir i défrish pa bann foré pou fé l’ésans pou lotoi ? Pèrsone, mi kroi. Kissa ankor va oz dir lo rannman do-blé avèk do-ri i kontinyé goumanté vite konm ziska zordi ? Mi kroi pa na inn va oz di in n’afèr konmsa. Donk, si vou plé, plito ké koz an fou konmsa, mi pans l’èr l’arivé pou fèrm in kou out také, lézèrman.
Solman nana ossi d’ote kalité nouvèl, sé dé bon nouvèl. In légzanp ? Plis i sava, plis l’agrikiltir i rant dann bann vil, avèk in for rannman. La kiltir déssi l’toi, sa i dévlop. L’élvaz moush a myèl dann bann vil, sa i dévlop ossi. Bann l’inivèrsité dann l’Amérik i travay in bon pé la-dsi, é pa arienk la-ba. Mové nouvèl i an-mank pa ! Bon nouvèl ossi i an-mank pa !
Alon solman fé an-sort ké lo bon va palank lo mové, é demoun va nyabou an-sort azot !
Justin
Courrier des lecteurs
Mézami , néna par-la dë somenn in sèrtin prézidan zétazini la di dann in konféranss de press li lé dakor pou ashté bannzil chagos mé sa sé in (…)
In kozman pou la rout
La Réunion dans la mondialisation sans protection
La Réunion dans la mondialisation sans protection
Ouverture hier à Sainte-Suzanne
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture