Accueil du site> Chroniques> Oté
18 avril 2009
Kan i parl la mèr, shakinn rant nou i mazine kék-shoz é pa forséman lo mèm z’afèr. In pé i kalkil nazé, sirfé, fé la shas sou-marine. D’ot i mazine bril dann solèy konm lézar. Bann péshèr proféssyonèl i oi dovan zot zyé gayar-gayar poisson, langous, kokiy tousala...
Solman, si li lé pliz-ou-moin informé déssi la pèsh dann loséan Indyin, li va di toutsuit, sé sirtou bann moun i sort loin, k’ i vyin kol poisson dann loséan Indyin...
I prétan, pou nout par, nout bann profésyonèl i kol aryink in-pour-san la kantité k’i pèsh dann loséan Indyin. In pé i di troi-pou-san, mé la poin do koi pou vanté !
Sa i fé pans amoin, na poin lontan, mésyé Chateauvieux la déklar li sava mèt larzan dan la pèsh lo ton. Solman i arsanm Sésèl èk Moris i intérès ali plis ké nou.
Bann bato i sort la Frans, pou z’ot par, zot i kal Sésèl : la lé pli intéréssan pou zot. Tanka Moris, na in pé d’tan zot té i rosoi, shé zot, bann kontrobandyé la mèr ! La poin lontan in bato-la-pèsh, i sort Thailande, bann pirat la karsèr ali par-la koté l’Afrik. Poitan li sort dann rin babouk koté Vietnam par la-ba.
Lé ga, nout lavnir i dépann in pé, pétète in bon pé, loséan Indyin, li lé dan la mèr. Mé si i lès bann rokin shagrin fé la loi, tansyon pangar, nout kanar sar noir !
Justin
© Copyright 5 mai 1944-2012 Témoignages | Tous droits réservés.
La reproduction, même partielle, des contenus des pages de ce site sans accord préalable est strictement interdite (les citations sont autorisées par le droit français pour commentaires et critiques, tant que ceux-ci y sont strictement concomitants et que sont précisés l’auteur original et le lien Internet vers la page source).