Le sens des responsabilités
10 juin, parNote de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
Zistoir kréol rényoné : Laramé Zanfan Bondyé.
8 août 2009

Laramé lé malis !
Zot i souvyin, Bondyé l’avé fé kado Laramé in fizi mazik, in bèrtèl mazik, in vyolon mazik galman. Si fizi i pète, zoizo i tonm san k’lo plon i toush ali, sifi k’li antann lo kou d’fizi. Si na in bon pé zibyé, la pa bézoin armassé, in sinp parol konm par ébzanp « mi vé zibyé-la dann mon bèrtèl » é lo zibyé lé dann bèrtèl, byin rokouvèr avèk lo kouvèrtir bèrtèl, si i fo anmaré, li lé anmaré. Tan k’a lo vyolon, si lo boug la jouzé, toute lo moun i mète a dansé. Laramé lé kontan vèy pa ! Li arpran son tourné-viré. Mon dyé ségnèr, mari-zozèf ! Kossa i sava ariv ankor ?
L’avé in foi, dan la vil de foi, méssyé lo foi la manz son foi èk in grinn sèl !
Laramé i sèy son fizi-dé kou
Ala Laramé i marsh, i marsh, i marsh mèm. L’èr onzèr la soné. Lo boug i déside ésèy in pé son bann kado. Li ariv déssi in kaboss, ba-fon dovan li. Dann fon, nana in bassinn lo. Zot i pans si bann zoizo i vyin tèrla, an troupo, an tralé, an takon pou boir d’lo. Laramé i dévir son fizi, i pointe sa an diréksyon inn-dé pti nyaz blan konm koton. Li tir dé kou an mèm tan : ba-banm !
Inkroiyab, in kantité zoizo i rèss a-tèr. Lo shassèr lé kontan. Lé ga, zot i konpran éstèr pou kossa zibyé lé rar ? Bann barbar la tyé tro, san rézon. Dann promyé tan, la koloniz Bourbon la fé konmsa galman : tyé, par-dsi tyé, gaspiyé, par dsi gaspiyé ! San vouloir krétiké, mi pans bondyé noré pi fiks in limite, par égzanp in vintène konmsa, mé d’apré lo kont, li la pa pran prékossyon, alor, si na san, i tyé san, si na dé san, i tyé dé san, étsétéri-étsétéra, la ké lo ra.
Kriké ! Kraké ! La fine fé l’éséyaz fizi
Éstèr i sa fé l’éséyaz Bèrtèl !
Trankilman, lo boug i donn z’instriksyon son bèrtèl... Oté baba ! Noré d’gou fé in n’afèr konmsa, pars sa i fatig pa lo kor, sa la pa in tyé-kor ; oi in pé, zot i kass mayi, apré in zèss, in zèss mèm é lo mayi lé dann goni, la guèl anmaré konm i anmar koshon ! Laramé i di : « Mi vé bann zoizo-la, sak i rante tou-lé ka, lé dann mon bèrtèl, la kouvèrtir par-dsi, é anmaré si fo ! ».
Inkroiyab, lo bèrtèl ékoute lé z’ord. An dé tan-troi mouvman, lo bann zoizo lé ramassé... Pa toute pars, fransh vérité, lo boug la tyé tro : in bann tourtrèl, pizon ramyé, mèm in pé pèrdri rouz la rèss a-tèr. Parl-pi srin, bèk-roz, zoizo vèr, zoizo jone, ti-kok, sa i konte pi sa ! Na mèm in pé zoizo initil : tro pti konm tèk-tèk, tro dir konm martin, étranz konm moino. Bondyé dann syèl daoir la di : « Kèl gaspiyaz ! Mé tro tar, lo kou parti i rotourn pi dan la boush kanon ! Kansréti, in fizi dé kou ! ».
Kriké ! kraké ! L’éséyaz bèrtèl la fini,
Éstèr i fé l’éséyaz vyolon !
In prètr i ariv dan l’androi, li apèrsoi tousa zoizo, in pé dann zèrb, in pé dann korbèy-d’or, in pé déssou bann pyé sapan. Li oi ossi Laramé, assiz déssi in pti piton zèrb. Li lé onète, alor i domann lo boug si li pé armass in pé zoizo. L’ot i di oui, vik li la fine gingn son kota. Vitman-vitman, lo prètr i kap, i kap, i kap, i ramass, i ramass, i ramass, bour dann son gran posh. Apré, li arkomans ramassé. I diré li vé pa lèss inn-dé pou lo shate, lo shyin, shakal, étsétéri-étsétéra, la ké lo ra.
Laramé, in l’idé i vyin dann son tète. Li vé oir si vyolon-la lé mazik pou vréman.
Li tir son l’instriman dann son l’étui, li fé konmsi li vé oir si lé byin akordé, épi li anvoy, dousman-dousman, épi pli-zan-pli for. Oté ! Lo prètr dann zépine i mète a dansé, i mète a kriyé. « Arète in kou ! Arète mizik lo dyab-la ». Ouye ! Aye ! Zépine i déshire lo boug, son rob, son po, lo san i pèrl, é lo prètr i kri mèm : « Vadere tro satanas ! Mi modi aou ! Mi éskominyé aou ! Mi totosh aou ! ». Laramé i an apèrsoi déga li sorte fé, i shape avèk la mass, i bar. Lo dansèr, malgré li, i antan pi la mizik, i arète dansé, épi li rode lo lènmi d’légliz, li trouv pi. Laramé la fine ariv loin ! Astèr, lo prète i rèss ali aryink alé la polis pou porte son plinte kont lo malis la mète ali dann in l’éta konm sa.
Kriké ! Kraké ! La klé dan mon posh, la taye dann out sak ! Koton mayi i koul, rosh i flote !
Zistoir la pankor fini. Sa bann gramoun la rakonté é moin, G. Gauvin, moin l’a armassé ! Somènn proshène, troizyèm karo, névyèm morso. Ni artrouv !
Note de la Rédaction au sujet d’une tribune intitulée « Nommer le privilège zorey pour construire l’égalité à La Réunion »
APE entre l’UE et tous les pays voisins incluant les services
Mézam étan marmaye mi rapèl l’avé plin liv la kaz é an parmi l’avé inn dsi bann zoizo, gayar vèye pa koman é dann liv-la ilistré in zoli fasson (…)
In kozman pou la rout
Face à l’onde de choc qui traverse le système judiciaire français et secoue la conscience nationale dans ce pays, l’heure n’est plus aux postures (…)
180 litres d’eau potable par jour par personne : droit dans le mur
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture