27 décembre 2012, par Justin
Mi koné pa si zot i souvien bann pil lo pon dsi lo bann gran ravine La Rénion. Kisoi pou fé sirkil lo trin, kisoi pou fé sirkil kamion, loto. Sak (…)
26 désanm 2012, sanm Justin
Zordi déza samdi, apré Noèl i ariv é aprésa zour d’lan. Mon shien Déméloir i boush déza son zorèy kan li pans pétar. Mé koman-koman li sar blizé (…)
26 décembre 2012, par Justin
L’Antartik, zot i koné kosa i lé ? In pé i apèl sa lo Pol sid. In gran kontinan, mé la plipar d’tan, li lé rokouvèr avèk la nèz épi la glas. Pou (…)
21 désanm 2012, sanm Justin
Mi sort lir kék par, bann zéropéin la déplas par la trète trèz milyonn d’moun sirtou d’moun l’Afrik, Madagaskar épi d’ot ankor. Moin la lir, dann (…)
17 décembre 2012, par Justin
Mi konésé pa bann diréktèr bann gran sirfas té révolisionèr konm sa. Akoz mi di sa ? Pars kan mèm, na in zizman i défann azot rouvèr zot magazin (…)
15 décembre 2012, par Justin
Na dé foi moin lé a dmandé kansa so bann tournèr d’fime va fini par arèt in pé, pars afors zoué èk do fé, in pé va fini par bril zot doi. Pou kosa (…)
14 désanm 2012, sanm Justin
La vi bann Rényoné lé marké par in bann gran fète kiltirel épi kiltyèl. Sa lé inportan par raport nout Listoir, dann parkour la fabrikasyon nout (…)
13 désanm 2012, sanm Justin
Mi koné pa, si konm moin zot i suiv in pé l’aktyalité la shèr é dous France, mé si zot i suiv moin lé sir zot la romark in n’afér. Kosa ? D’apré (…)
12 désanm 2012, sanm Justin
Matante Zélida la ékrir Justin :
Mon shèr nové, mon spès salté,
La pa zot mèm, bann rouj-de-fon, té i di, lo shanjman i komans jordu ? Si sé (…)
11 désanm 2012, sanm Justin
Zot i koné kan l’aktyalité i balans aou in n’afèr dovan out zyé sansa dann out zorèy, la pa forsé ou na vréman in l’opinyon dsi. Mèm, i ariv ou la (…)
8 désanm 2012, sanm Justin
Na in tan, l’avé in sénatèr rénioné té i apèl Ramassamy. Dann tan-la, si mi tronp pa, lo prézidan té i apèl Mitterrand. Dann tan-la, té i diskit (…)
7 désanm 2012, sanm Justin
Dopi mèrkrodi, lo Fest-noz bann Breton lé marké dann Patrimoine imatérièl l’imanité. Fest-noz, sa sé konm in fèt de nuit : li asosié son dansé, (…)