
Po in letsi
14 mai, parTikok navé in kouzin té apel : "Mésié Klod". Lété in kouzin troizyinm dégré. Tikok konm toulézot, té kri ali "Mésié", akoz li (…)
Tikok navé in kouzin té apel : "Mésié Klod". Lété in kouzin troizyinm dégré. Tikok konm toulézot, té kri ali "Mésié", akoz li (…)
Kréol i inm donn lo moun ti non gaté. Insi, dann lékol ousa Tikok i lé, tout marmay na sakinn son nti non : na inn i apel Robèr Sanpié ; l'ot (…)
Lékol, na in marmay i apèl Gargoulèt. Li lé long konm in zingad, é li inm fé lo vantar. Lo san zot-dé Tikok i akord pa ditou. Dèk Gargoulèt i oi (…)
Dan lé o, lontan, bann plantèr navé poin révey. I fék, po konèt lèr, zot té « travay » si in sièt*1 zafèr. Gramoun Biganbé, sirtou, lété for po sa (…)
Tikok la trouv in nouvo zé. Rékréasion li zoué èk son dalon Tikarl : « Kalkil in sif, Tikarl ! Dopi inn ziska 1000 ! – Nèf ! Tikarl i di. – Di (…)
Tikok la lèv bonèr, so matin-la. Li la dégaz* vitman po alé lékol. La fré té i bèz, déor. Li la mèt palto* Zan-Lik po rod manzé-lapin, avan (…)
Promié tan, la kaz bann Biganbé navé dé piès minm parèy sad bann Maksimin, soman té kouvèr an tol. Malérèzman, siklone 48 la ni, la lèv lo ti (…)
I prétan di, an Frans, la kaz la pa parèy la kaz isi, La Rényon. Daborinn bann zorèy i apèl pa sa : « la kaz » ; i apèl sa : « la maison ». Zot (…)
Forstan koz « Tikok ek Zan-Lik » dann nout zistoir, astèr n’in-pé i kroi Tikok na zis in frèr minm, parèy désertin fami ris na riyink dé zanfan ! (…)
Forstan koz « Tikok ek Zan-Lik » dann nout zistoir, astèr n’in-pé i kroi Tikok na zis in frèr minm, parèy désertin fami ris na riyink dé zanfan ! (…)
Na dé-troi kamarad té i oi pi Zistoir Tikok dann Témoinyaz Krétien ; zot té trakasé. La parti oir in kou Direktèr zournal, la mann ali, la di : « (…)
La fami Biganbé navé troi voizin ke zot té antan bien ansanm. In koté, navé la band Anzouli ke té rakont toultan k zot zansèt té sort « Mazanbik * (…)