Aport in pé la limyèr dann lo fatra l’ignorans ofisyèl !

14 out 2017, sanm Justin

Na dé troi zour moin la antan lo préfé apré parl bann z’anploi édé. Mi pans zot la romark konm moin, oplis in moun i konpran pa arien dsi nout problèm, oplis li koz gra ! In zour in dalon, dann in sobatkoz, afors antann bann koko fromaz jakasé dsi nout péi, la poz in sèl késtyon é ziska zordi mi pans lo bann sobatkozèr la pa la pa donn in bon répons pou késtyon li la pozé.

Li la poz késtyon la. Li la di, li lé dakor avèk lo bann zésétou dsi tout z’ot balivèrn, mé li domann azot réponn in sinp késtyon : koman sa s’fé ké nou l’ariv dann tablatir ni lé zordi ? Pars si ou i konpran pa sa, ou la pa sèk va trouv lo bon solisyon k’i fo pou nou. Dann son késtyon l’avé d’ot késtyon pozé. Par égzanp : akoz l’anploi lé dégradé konm li lé zordi shé nou ? Akoz nout prodiksyon intèryèr la fine ariv da n l’éta ké li lé zordi ? Akoz avèk si tan d’moun bien intélizan, bien diplomé, ni ariv pa ansèrv nout rosours intèryèr pou trap nout dévlopman dirab dann nout péi ? Akoz ! Akoz ! Akoz !

Mi arète avèk lo bann késtyon pars sansa i fo ni fé ankor in foi lo prosé lo modèl kolonyal épi néo-kolonyal. Akoz mi di sa ? Si Lo minis Colbert, dann disétyèm syèkl, l’avé pa mète anlèr lo pakt kolonyal pou défann anou fabrik kansréti in klou, intèrdi anou fé bann manifaktir épi pli tar bann l’izine, é final de kont anpèsh anou fé nout révolisyon indis triyèl, d’apré zot, nou n‘oré té zordi dann tablatir ni lé zordi ?

Déza, mi antann in pé apré di, dann mon trou d’zorèye, Colbert na lontan li la fine disparète. Arète fé lèv lo mor ! Colbert la disparète, mor é antéré, lé vré, mé son modèl la pa disparète ziska l’ané 1946… mèm aprésa, vi ké, sanm pou moin, mé ni pé diskité si zot i vé, la baz lo modèl la pa shanj inn tyork. Zordi bann néo i ansèrv de nou konm in gran sipèrmarshé pou vann tout z’ot truk shé nou. Zordi gouvèrnman la trouv in sistème bandé pou transform lo l’ède piblik an profitaz privé é oplis i sava, oplis lé shoz i pé ké dégradé pou nou. Aprésa, li fé pass ali pou in kèr zénéré !!! Avèk l’arzan l’ésploitasyon kapitalis.

Alor, éskiz mon réspé, avan fatig nout z’orèy avèk z’ot kozman prétandi syantifik, soidizan modèrn, i vo myé zot i sèye konète épi konprann sak la spasé isi dopi 1663 : i fé pa lontan sa ! I konsèrn in pti péi 2500 km2 ! I doi z’ète fasil pou konète é konprann nout l’istoir avèk tout son tik-tak kolonyal épi néo-kolonyal. I doi pa z’ète difisil si i fé in pti l’éfor é anplis sré valab pou nou épi pou tout in takon péi dsi la tèr-bann z’ansien koloni par l’fète ! Akoz pa in l’inivèrsité lo kolonyalis épi lo néo pou aport in pé la limyèr dann lo fatra ofisyèl.

NB. An parlan dsi bann kontra édé, in sinp kozman pou la rout : kan in moun l’apré noiyé, la pa l’èr pou aprann ali nazé. Sak i pé konprann i konpan !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus