
Turbulence à la Mairie de Saint-André
5 juillet, parAprès les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
31 zwiyé 2017, sanm
Moin la lir dann nout zoinal samdi kékshoz bien intérésan mé lé inkyétan, dsi réshofman klimatik. Dabor in l’avèrtisman i di konm de koi, si i aplik pa lo z’akor d’Paris rèd é fèrm é pétète in pé plis, la pa dë dogré la tanpératir va goumanté pétète kat dogré é mèm plis. Arzout èk sa si la tanpératir moiyène i goumant kat dégré, lé posib dann désèrtin réjyon va goumant plis sis dégré. L’èrla lo klima lo mond antyé sar déréglé, sar boulvèrsé.
Lé vré zordi bann z’onm de syans lé kapab fé in mikro-klima épi fé pous in l’androi in plant, in légime épi in frui lé pa natif l’androi ou i fé pous ali, sansa donn ali. Mé sa la pa in shanjmann mass, é si in shanjmann mass i arivé. Si par ébzanp tout in réjyon bien planté zordi i dovien in dézèr dann sinkant z’ané ? Sansa majine k’in réjyon tanpéré i dovien konm in réjyon tropikal ? Sa i vé pa dir l’ékouatèr avèk lo dë tropik va déplasé, bann lign imazinèr i dovré kontinyé pass mèm l’androi mé sé la tanpératir, la plui, lo l’ansoléyaz épi tout sak i fé lo klima k’i pé shanjé.
Figuir azot-mé moin lé sir zot i koné-dann tan lo myosène lo Sahara, zordi in dézèr, lété vèr vèy pa koman. Dousman lé ga, mi antan déza in pé l’apré paniké... La pa paniké k’i fo, sé gard lo koko o fré mèm si lé in pé dir kan lé riskab fé sinkant dogré é pétète plis.
Na dé z’afèr lé inportan : lo promyé sé vanj kont lo réshofman klimatik é nout tout i koné nana tiktak pou sa konm arplant la foré, sa lé bon pou anpèsh la tanpératir monté. Konm lo dévlopman dirab é diminyé lo rol bann l’énèrji konm pétrol, sharbon é pétète galman lo gaz natirèl. Konm arète détrui la foré épi d’ot shoz zot i koné sirman.
Dézyèm z’afèr, konm lo rézilta lo promyèrman lé pa kui d’avans, i fo in politik pou adapt avèk lo réshofman klimatik : in l’égzanp, alé rode dan la mèr bann koraye pli rézistan par raport la shalèr pou arplanté, konm invant bann varyété léguime épi frui myé adapté lo nouvo klima, konm sov lo byodivèrsité oplis k’i pé, konm ankor dévlop ban tiktak pou la plantasyon konmsa i gingn kiltiv san l’o, dannn désèrtin l’androi nana dézèr.
Pa solman an pti konm dann laboratoir mé an gran dann bann grann réjyon… Tout fason na poin d’ot solisyon : kisoi anpèsh lo klima tro shofé épi adapt nout vi par raport lo réshofman sansa dégajé.I paré l’om sé lo dèrnyé l’éspès l’ariv dsi la tèr, alon méfyé ké li sé pa lo promyé pou dégajé.
*Mi pans Hubert Rives la di sa dann télé.
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
L’ancien chef de la diplomatie européenne a déclara qu’« en un mois, 550 Palestiniens affamés ont été tués par des mercenaires américains ». Une (…)
Après l’opération militaire d’Israël « Rising Lion » (« Lion dressé ») contre l’Iran dans la nuit du jeudi 12 au vendredi 13 juin 2025, et celle (…)
Les cours du pétrole ont connu une nette hausse à partir de la deuxième quinzaine du mois de juin, portés par l’extrême tension au Moyen-Orient et (…)
La Réunion fait partie des régions françaises les plus touchées par les conséquences sanitaires, sociales et judiciaires de la consommation (…)
1993- La disparition de Lucet Langenier. Elle a été brutale, prématurée et a frappé douloureusement non seulement sa famille mais aussi ses (…)
Sur proposition de Gérard COTELLON, directeur général de l’ARS La Réunion, Patrice LATRON, préfet de La Réunion, a décidé le retour au niveau 2 du (…)
C’est dans une ambiance chaleureuse avec un état d’esprit fraternel que les délégués de la Section PCR de Sainte-Suzanne se sont réunis en (…)
La section PCR du Port apprend avec une profonde tristesse le décès de Nadia PAYET, ancienne déléguée syndicale CGTR. Militante engagée et (…)