Obsèques de Pierre Thiébault : un départ en chantant
4 juin, parNos peines
5 séptanm 2015, sanm

Si zot i sava dann in gran sirfas zot lé riskab dann réyon « frui épi légime » trouv zoignon i sort l’Inn. Sa nana an poundyak sa ! z’oignon La Rényon lé pli rar ! Mé sak zot i pé oir osi sé z’oignon i sort La Frans… Z’oignon-la, sa in légime kréol i manj in bonpé : nana sa dann tout kari, safran-li, masalé li, akomodaz lo grin, sop-sui épi dann tout salad, nana dann lo grin. Mèm in pé pou fé lo fransé i fé tart avèk zoignon. Sé dir !
Konm bann tèt prop dann biro i di : « Alala in bon jite pou dévlop in prodiksyon rényonéz ! ». I produi sir plas, la tèr lé bon, nana la maladi mé pa pliské dsi d’ot shoz, i fé zékonomi késtyonn gaz a l’éfé d’sèr, é konm I di souvan légime La Rényon sa lé bien gouté ! Sof ké si ou i sava dann gran sirfas ou i trouv rarman é kan ou i trouv lé pli shèr ké sak i sort déor. Mi répète solman sak demoun i di, mi vann konm moin l’ashté. Mèm si mi koné la kroiyans demoun i fé pa la vérité toultan.
Ala pou kosa, mi éskint mon klavyé so matin : Yèr, moin la antann, dann in télé, l’istoir in moun i fé vni z’oignon i sort La frans. Sépa i apèl zoignon rouj sansa zoignon mov, bien koni la-ba… sof ké lo prodiksyon té fine afayi pars la konkirans lé tro for. Donk lo moun la mète dann son tète l’idé fé vni zoignonn Frans é l’afèr la bien marshé. Li vann sa par dizène dé tone é li la mèm rokil son l’az pou pran la rotrète pars l’afèr lé bon. Si tèlman bon ké dann son kartyé li sort li la fé la rolans la prodiksyon z’oignon é konm li di li la sov bann z’agrikiltèr son l’androi. Kosa mi di d’sa moin ? Bravo pou lo ga, bravo pou son vilaz mé nou kosa ni sava fé pou rolans la prodiksyon isi La Rényon . Ni krèv la boush rouvèr san défann anou ?
Nou lé pa pli for ké sa, nou rényoné ? Alon fé travay nout koko ! Alon fé bouy nout matyèr griz ! Si i fo, alon anprète avèk lé z’ot sak l é z’ot i koné fèr myé ké nou épi alon amélyor nout téknik. Nout bann plantèr nana in savoir-fèr, zot i pé fé myé ankor. Lé pa posib fé plis, pou moin shèr an gagnan son vi ? Kansréti avèk la kiltir bio, ou sinonsa la pèrmakultur. Alon boujé ! Alon boujé vite ! Pars in pé péi, in pé sosyété, in pé kapitalis, in pé bann rastakouèr, i agard anou konm bann yène i agard bann troupo lo gnou la-ba dann la savane l’ Afrik é sirtou bann zanimo fatigé, in pé malad sansa la pèrd la bann .
Konm i di dann maloya, ni gingn pa amontr azot gayar nou nana ?
Nos peines
In kozman pou la rout
Nouvelle illustration de la faillite du système néocolonial
Négociations internationales sur la lutte contre la crise climatique
Des aides publiques de la France possibles
Le 1er juin, le Sénat a adopté le Projet de Loi de Régulation de l’enseignement supérieur privé lucratif. Ce débat aurait pu être l’occasion de (…)
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture