I fé vni z’oignon dopi La frans ziska, isi !

5 séptanm 2015, sanm Georges Gauvin

Si zot i sava dann in gran sirfas zot lé riskab dann réyon « frui épi légime » trouv zoignon i sort l’Inn. Sa nana an poundyak sa ! z’oignon La Rényon lé pli rar ! Mé sak zot i pé oir osi sé z’oignon i sort La Frans… Z’oignon-la, sa in légime kréol i manj in bonpé : nana sa dann tout kari, safran-li, masalé li, akomodaz lo grin, sop-sui épi dann tout salad, nana dann lo grin. Mèm in pé pou fé lo fransé i fé tart avèk zoignon. Sé dir !

Konm bann tèt prop dann biro i di : « Alala in bon jite pou dévlop in prodiksyon rényonéz ! ». I produi sir plas, la tèr lé bon, nana la maladi mé pa pliské dsi d’ot shoz, i fé zékonomi késtyonn gaz a l’éfé d’sèr, é konm I di souvan légime La Rényon sa lé bien gouté ! Sof ké si ou i sava dann gran sirfas ou i trouv rarman é kan ou i trouv lé pli shèr ké sak i sort déor. Mi répète solman sak demoun i di, mi vann konm moin l’ashté. Mèm si mi koné la kroiyans demoun i fé pa la vérité toultan.

Ala pou kosa, mi éskint mon klavyé so matin : Yèr, moin la antann, dann in télé, l’istoir in moun i fé vni z’oignon i sort La frans. Sépa i apèl zoignon rouj sansa zoignon mov, bien koni la-ba… sof ké lo prodiksyon té fine afayi pars la konkirans lé tro for. Donk lo moun la mète dann son tète l’idé fé vni zoignonn Frans é l’afèr la bien marshé. Li vann sa par dizène dé tone é li la mèm rokil son l’az pou pran la rotrète pars l’afèr lé bon. Si tèlman bon ké dann son kartyé li sort li la fé la rolans la prodiksyon z’oignon é konm li di li la sov bann z’agrikiltèr son l’androi. Kosa mi di d’sa moin ? Bravo pou lo ga, bravo pou son vilaz mé nou kosa ni sava fé pou rolans la prodiksyon isi La Rényon . Ni krèv la boush rouvèr san défann anou ?

Nou lé pa pli for ké sa, nou rényoné ? Alon fé travay nout koko ! Alon fé bouy nout matyèr griz ! Si i fo, alon anprète avèk lé z’ot sak l é z’ot i koné fèr myé ké nou épi alon amélyor nout téknik. Nout bann plantèr nana in savoir-fèr, zot i pé fé myé ankor. Lé pa posib fé plis, pou moin shèr an gagnan son vi ? Kansréti avèk la kiltir bio, ou sinonsa la pèrmakultur. Alon boujé ! Alon boujé vite ! Pars in pé péi, in pé sosyété, in pé kapitalis, in pé bann rastakouèr, i agard anou konm bann yène i agard bann troupo lo gnou la-ba dann la savane l’ Afrik é sirtou bann zanimo fatigé, in pé malad sansa la pèrd la bann .

Konm i di dann maloya, ni gingn pa amontr azot gayar nou nana ?


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus