A kondisyon ké dmoun i arvien in pé mèt dann zot déstin

30 out 2014, sanm Justin

Mi sort lir in n’afèr la bien intérès amoin. Sa i éspas pa isi La Rényon, mé sa i spas dann l’érop dann bann péi konm la Grès, Portigal, léspagn épi d’ot péi ankor. Alor moin lé a d’mandé si sa i pé pa ète bon pou La Rényon galman, pou bann péi l’outre-mèr anfin pou in pé partou. Donk kosa moin la lir,sanm i anbal amoin konmsa ? Zot i koné dopi lonta demoun i kite la kanpagn pou alé an vil,i kit l’agrikiltir pou alé travay dann l’indistri, lo komèrs, l’administrasyon. Lo Légzod riral, sa i di azot kékshoz sa ?

Bin figir azot dopi in sèrtin koup de tan, é sirtou dopi ké la kriz la komansé, na konm in mouvman dann l’ot sans : dopi la vil ziska la kanpagn, dopi l’indistri épi lo bann sèrvis an dirésyon l’agrikiltir épi la pèsh. Bann demoun dé foi bien kalifyé i artourn la kanpagn épi i mète a kiltivé, i mète a ésploit la foré, i mète a fé la pèsh poisson… pa an sovaz mé an bazan dsi bann prinsip lo dévlopman dirab, pa an dévèrsan bann produi shimik an poundyak mé an bazan dsi bann téknik natirèl, an bazan dsi in lékonomi avèk in vizaz demoun.

Na dé foi sé lo gouvèrnman li mèm k’i ankouraz bann sitoiyin a travay konmsa. Sé lo ka d’lo Portigal. Défoi sé l’moun k’i fé zot afèr an maron pars zot lé fatigé antann "La Kriz ! La Kriz ! La kriz !" ; in plas moin la vi dsi internet in famiy apré fé la kiltir shanpignon apré an avoir pèrd zot boulo dann batiman. In plas moin la vi in bann moun i abite dann yourt , lé végétarien é la ronons zot vi dan la vil. In n’ot koté moin la vi demoun apré songn kabri, apré fé lélvaz zuit ou bien moul. Donk demoun i arkomans fé zordi sak zot famiy té i fé avan zot la kite la kanpagn pou alé an vil... Lo rézilta ? in parti d’moun i sort dan la kriz é i rotrouv lo gou travay, lo gou produi, lo gou égzisté.An pliské sa l’anploi i ardémar dann la kanpagn.

Alor, mi majine mon péi, La Rényon. Mi pans bann jenn rényoné osi i pé fèr z’’afèr konmsa ; in kondisyon : sé ki mète pa zot kal sou lo pyé, i mète pa zot zanbèk. A kondisyon k’i arète inpé intèrdir si, intèrdir la, dann nout péi. a kondisyon k’i form le moun pou alé ropran in travay landroi ousa travay nana. A kondisyon ké l’moun i arvien in pé mète dé zot déstin.

Justin

NB : In mo pou la rout, zordi "l’otonomi". Sa i vé dir ou lé in pé mète out déstin. l’otonomi dann l’énèrji ? Ou i produi lénèrzi ou la bézoin san gaspiy out larzan é san k(’in pé i obliz aou ashté lénèrzi tro shèr. Lotosifizans alimantèr : sa in manyèr d’éte mète de ou pou l’manjé. I di lédikasyon i doi rann bann zanfan otonome : sa i vé dir zot i pé bien amène zot bark dan la vi. Mi arète la, pars tro di azot sé pa réspèk zot l’otonomi konm i fo. Ni artrouv !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus