A la bone zourné internasional !

28 octob 2020, sanm Justin

Mézami, zot i koné zordi 28 oktob i tonm zourné internasyonal bann lang épi bann kiltir kréol. Dopi 1983 i fète sa. Déza trantsète z’ané demoun i fète sa, dann tout péi kréol : sa i vé dir sa in zour inportan pou in bonpé d’moun i viv dann in mond kréol. Avèk in lang kréol épi in kitir kréol.

Sirman in pé lé riskab domandé, kossa nou néna pou fèr avèk lé z’ot péi kréol souvan défoi sa lé lwin d’nou, vèye pa ; sa lé dann in sityasion lé pa parèye la n’ot é anpliské sa, si nou néna tazantan in nouvèl de zot, sé pars ni sava vréman rodé. Mé nou lé famiy kant mèm ! L’asé pou nou rode inn-a-l’ot, l’asé pou nou pran n ouvèl, inn-a-l’ot, é si néna in réklamasyon pou fèr i vo myé nou lé plizyèr ké tousèl. Si kékpar néna inn l’apré vanzé, i fon out tout i soutien konm lo zo i soutien la shèr.

Konm i di, mèm si nou lé lwin, nou lé ansam pou lo méyèr épi pou lo pli pir.
Lo méyèr ? Néna in ta, sanm pou mwin. Kansréti kan nou mèm ni nyabou mète anlèr nout maloya, mi pans banna i doizète kontan ? Kan Rodrigues i gingn fé valoir son séga tambour, nou lé fyèr.
Lo pir ? Kan nout bann frèr Haïsien lé dann gran malizé, nout kèr i singn. Kan lo pèp shagos malgré son bon droi i ariv pa rotourn son shésoi, ala de koi fé soufèr anou épi lé zot galman !

Kan mi anparl banna kisoi Gwadloup, kisoi Martinik, kisoi d’ot é d’ot é d’ot ankor, mi pans sa in bann frèr é sèr pou nou é mi pans banna ossi i oi nou konmsa. Défoi ni di kouzin, mé kouzin avèk frèr-sèr sa prosh famiy sa. Néna d’ot ni apèl zami sansa zamiz mé sa lé zis in pti pé pli lwin, mèm si port azot galman dann nout kèr.

Zis in kékshoz mi éspèr, pars tazantan nou lé pré, tazantan nou lé lwin. Sré pa possib ni rèss toultan kot-a-kot ? Sré pa posib ni port bien atansion inn-a-l’ot ? Alon fé sèrman zordi, vik nou lé dann in mèm mond kiltirèl, linguistik, vi knout bann pèp la anfante dann la soufrans, alon promète inn-a-l’ot rosèr lo ran pou fé avans shakinn son bato.

Bone fète tout lo mond kréol ! Nout shomin lé long mé pti pa, pti pa n’arivé.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus