A ! Si zot l’avé gingn bril la paye avèk lo kolonyalism !

22 octob 2019, sanm Justin

Dopi l’ané 1958 La Frans la konète in tralé prézidan désèrtin moun ni pé di zot lété politisien la droit, d’ot téi fé parti d’la gosh, épi d’ot ankor lété bann moun lo santr, tousala an bazan dsi la fason laba dan La Frans i plas bann parti épi bann tandans politik. Tout fason tout banna l’avé lidéolozi kapitalis é malorozman pou bann z’ansien koloni lidéolozi kolonyalis sansa néo-kolonyalis.

Pou kosa mi di sa ?
Dabor pou bien konprann kosa nou l’apré kozé : in limn nasyonal, in drapo, in l’armé, in shanm dépité é d’ot shoz épi d’ot zinstitisyon, i apèl sa l’indépandans mé lé pa vré dir lo péi lé indépandan pou vréman pou zèr son rishèss konm li antan é roganiz son dévlopman konm li la désid fé par li mèm.. Sa i fé pa l’indépandans par raport lo lansien puisans kolonyal.. In sèl lé gzanp ni done : kèl lindépandans ou néna si out moné lé anmaré avèk larzan fransé, lo tréor piblik fransé é si out bann biyé larzan lé tiré an frans dann in vil i apèl chamalières suivan la kantité trézor piblik fransé la aksépté.

Arzout èk sa :
An plis, bann prézidan épi bann gouvèrnman fransé la rokonète zot mèm : si la aksèp so lindépandans konmsa sé pars sansa La Frans nora pa rèss in grann puisans nora mèm été inn moyene puisans sinploman. Sa, tout bann prézidan la rokonète é tansyon pangar bann parti politik l’afrik téi vé in vré lindépandans : kou d’éta i atann aou, présyon épi réprésyon i atann aou, mèm désèrtin prézidan la gingn la mor dann sète afèr.
Moin la antann défin Chirac apré parl sa dann Youtube é li la rokonète si La frans la anil in pé la dète désèrtin péi l’afrik li la fé in bèl bénéfis par lésploitasyon lo bann rishèss bann péi, bann lansien koloni. Mèm in zoinal konm Die Welt la rokonète sa émoman doné lo prézidan La Russie la dévoil lo potoroz.
Mé nou, bann zansien koloni, nou lé gagnan dsi tout la lign ! Kroir sa sé kroir Pèrnoèl é nou va sèye oir sa dann lo dé-troi zour k’i vien.

La pankor fini

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus