À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
30 janvier 2019, par

Mi koné pa si zot la romarké mé La Rényon, sanm pou moin, sa in péi vréman konpliké. Sak lé sinp ayèr lé konpliké isi.Sak lé fasil pou trouv n solisyon ayèr, lé difisil sansa kaziman inposib trouv in solisyon isi shé nou. Sirtou si ou i aplik lo règloman-in ladaz !- k’i di konmsa : « Afèr fé sinp kan ou i pé fé konpliké ? »
Néna in bonpé problèm i pé anparl konmsa shé nou, mél o bouké, mi pans sé lo lédikasyon nasyonal la gagné. Laba dann La frans li lé konpliké, mé isi ,shé nou, li lé ankor konpliké puisans konpliké. Mé la pa pars lé konpliké ké li done méyèr rézilta sansa n’arté tro sinp.
Astèr mi arète in kou pou réspiré é mi domann amoin pou kisa i fé lékol isi La Rényon.I fé pou lo minis, pars sa sé son zouzout ali.La prèv,shak foi néna in minis néna in réform kisoi dann lékol matèrnèl, dann lékol primèr, dann t lékol épi dann gran lékol… ;Mé anon pa parl tout kalité problèm, in sèl par zour l’asé.In moukataz par zour sa lé sifizan.
Dopi la rantré i parl la shalèr.vPou kosa d’apré zot ? Pars La Rényon, ni koné son klima, ni koné kansa i fé sho, é kan i fé pa.Ni koné kansa la plui, siklone lé riskab donn paké.vTousala ni koné ! Tousala lé vré dopi dé zénérasyon ! Bin alor, kouk i éspas pou k’i parl sa toultan é k’i trouv pa in bon solisyon ?
L’èrla mi poz amoin késtyon : Pou kisa i fé lékol isi La Rényon ? Pou bann marmaye ! Mé lé pa si sinp ké sa. Pou bann amontrèr ? Dé foi oui, é kan banna i grèv sé pars la toush azot in l’androi i fé mal. Pou bann paran ? Dé foi moin néna konm l’inprésyon pars si la siprime lékol lo samdi, mi pans pa lé dann l’intéré bann marmaye. Pou lo minis ? Sa moin lé sir lé vré. Pou l’administrasyon bien luilé é tout ? Mi pans la pa fo.
Alon rovnir dsi la késtyonn shalèr : vakoz i fé pa lékol kan l’èr lé in pé fré ? Mi pans noré do koi d’zour dann l’ané. Akoz i fé pa kalandriyé klimatik ? Pars nou lé dann sid é in pé i oi nou dann nor. I fo dir galman in pé i oi nou dann bann Zantiy ! Mé akoz ! akoz ! akoz ! Sa sé dé késtyon sé pa dé répons sa.
Moin lé sir in bonpé lé riskab donn anou pou répons : Akoz margoz lé amèr, la rasine lé plat é lo grin lé dou. Apark sa, mi oi pa ! An atandan kabri i manz salad !
Justin
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse