Alé aprann pou par ète pli kouyon é pou z’ète in pé plis méyèr

31 out 2017, sanm Justin

Na in somenn de sa, a popré, dann in match fotbal isi La Rényon, in éspéktatèr la kriy konm bann babouin pars dann in l’ékip l’avé in zouar fotbal afrikin. Dé troi zour apré, bann dirizan in l’ékip la domann pinisyon kont lo éspéktatèr-omoins, défann ali vni rogard match fotball pars si l’éspor nana bonpé défo, o moins inn li la poin, sé l’ankourazman pou bann rasis.

Kosa ni pé dir dsa ? Dabor lé tris demoun la parti l’ékol i koné pa arien dsi listoir lo pèploman la tèr. In pé i koné pa lo pèploman la tèr la komans dopi l’afrik kan dis mil pèrsone la désid kite z’ot landro pou alé partou dsi la tèr. Donk nout promyé dis mil z’ansète sé lo mèm é ni doi azot réspé. Pars in shomin konm zot la fé, zordi, avèk tout ban téknik odèrn, lé posib ni gingn pa fé sak zot la dfé. Donk réspé pou nout bann z’ansète !

Dézyèm z’afèr demoun i koné pa : la poinn in ras jone, in ras blan, in ras noir, in ras rouj. Nout tout i apartien lo mèm ras é nou lé pa parèye pars la natir la transform anou. Donk in moun i kriy konm baboin sé in moun san réspé pou son bann z’ansète. Mi sa va pa dir nout shène l’ADN lé parèye. Mi sar pa dir nout san, nout shèr, nout bann tisi tousala lé parèye.

A plis ké sa, mi koné désèrtin nana bonpé mépri pou bann noir l’afrik mé i fo ni koné bann z’afrikin la invant matématik, la fé lo promyé kalandriyé, la drès s bann promyé z’animo, la fé lo promyé kalandriyé. Mi pé kontiné mé m’arète la.

Mé zot va dir amoin la pèrsone i koné pa sa ! Bin alor, i fo anvoye ali ropozé ziska ké li koné in pé l’istoir l’imanité, Moin lé sir sa va rann ali in pé moin kouyon épi in pé plis méyèr.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus