Alon kalkil si ni pé shanj manyèr é alon oir si ni gingn

6 mars 2018, sanm Justin

Mi pans konm moin zot i suiv bann késtyonn météo.kansréti pars zot lé pri dann in rout inondé, kisoi pars mové tan i vien rode azot ziska dann z’ot kour sansa dann z’ot kaz. L’èrla, konm in pé i di si in n’afèr konmsa i ariv, sé par la natir é kosa ni pé fèr kont la natir. In pé va di sé par Bondyé : Bondyé i vé la pui i tonm, li vé la séshrès, li vé koudvan, li vé l’oraj épi li vé gro plui.

O ! O ! O ! Estop in kou siouplé ! Alon arfléshi in pé pou oir si tout sak I ariv lé pa galman nout fote anou ! Pa bézoin ni sote la mèr pou arfléshir dsi in n’afèr konmsa. I sifi ni rogard isi, shé nou, pou konprann l’om lé pou kékshoz dann bann fénomène natirèl. Mèm l’om rényoné, mi pé asir avèk zot.

Mi antan déza in pé apré di : La Rényon sé in kok pistash dann milyé l’oséan indien, donk la pa sak i éspas isi shé nou i pé inflyans lo klima dann mové sans. Poitan, ni pé dir si ni provok pa in l’évènman kliatik, ni pé kant mèm agrav lo bann konsékans l’évènman-la... In l’égzanp, lo bann zébouli. Zot i pans pa k’in vré politik pou protèj lo sol noré té kapab anpès in pé bann l’éboulis. Zot i pans pa si l’avé fé la rout Sin-Dni – La Possession promyé manyèr nout parti l’avé domandé k’i fé sak ni oi dovan nou nora pa éspasé.

Zot i pans pa non pli si l’avé pa fé shomin n’inport koman konm dann désèrtin l’androi. Par ébzanp, droite dopi la montagn ziska la mèr néna dé shoz nora pa éspasé. Dann tan l’avé shomin sharète é sa té i fé bonpé viraj pou sort in poin pou alé dan l’ot pars la fors in bèf sé la fors in bèf é la pa sète in motèr tèrmik. Kan la koup droite dopi an o ziska anba, sé pi ditou lo mèm z’afèr.

Zot i pans pa si l’avé pa siprime lo tram-train noré zordi in déztyèm posibilité pou sort Sin-dni pou alé lo por épi rotour é in dézyèm posibilité nora kant mèm ansèrv anou pou nou déplasé... Bien antandi sa i anpèsh pa lo van, sa i anpèsh pa gro plui, la séshrès é tout lo tintouin mé sa i pèrmète anou sirmont bann dézagréman lo tan pli fasilman dizon avèk moins difikilté.

Astèr si i la pa nou, pti péi l’oséan indien lé résponsab si nivo la mèr va rogoumanté. La pa nou l’otèr si néna réshofman klimatik. La pa nou nonpli lé résponsab si pol nor l’apré fonn. Mé alon kalkil in pé, alon rofléshi : si nou l’avé pa tonm konm nou la tonbé dann défo la sirkonsomasyon, si nou l’avé pa-nou konm d’ot - tonm dann pano kapitalist épi néokolonyalis zot i kroi pa lé shoz nora pi éspas otroman ké la spasé.

Alon shanj manyèr sinploman épi alon oir si ni gingn.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus