Alon kriy an kèr :
A-ba do ri, lo grin, kari, viv manjé fransé !

13 séptanm 2012, sanm Justin

Zot i koné, lo manjé d’moun, sa i fé parti son kiltir, konm son lang, konm son mizik, manyèr fé son kaz... dizon, konm tout sak i fé in pèp, sé in pèp é la pa in n’ot. Isi La Rényon, pou tout demoun normal, nana in pèp, lo pèp rényoné, avèk son kiltir. Si ou i rod modifyé in n’afèr inportan dan son l’idantité — sa i apèl l’alyénasion —, ou i anpèsh ali rokonèt ali pou sak li lé. I pé di osi, ou i anpèsh ali ranfors son l’idantité. Ou i kas son l’idantité.

Pou kosa mi di sa ? Pars dan désèrtinn komine, mi antan dir l’apré fé in drol z’afèr. Désèrtin la anploy in dyététisien, é lo boug l’apré sèy shanj manyèr manjé bann z’anfan rényoné. Moin la antannn dann radyo, tèl androi i done bann marmay la pat épi la puré pou manjé. I armèt èk sa in domi-transh janbon kalité ordinèr. I fé pa sa toultan, mé tazantan, dé foi, troi foi dan lo moi. I arèt in kou, épi in koup de tan apré, i rokomans. Donk mon késtyon : pou kosa i fé sa ? Pou bann marmay manz pli ékilibré ? Do ri, lo grin, in pti brèd, in pti salad, in ptit dousèr, sa la pa ékilibré sa ? Mi souvien na in pé d’tan, in médsin Sin-Pol té apré di dann télé, manzé kréol lé ékilibré sa, provik i réspèk désèrtin l’ékilib... lipid, glusid, protid, vitamine, étsétéra.

Alor, moin lé a dmandé kisa l’apré fé so konplo-la kont nout bann marmay, kont nout kiltir, kont La Rényon, é pou kosa i fé sa ? Lé sir, bann monopol i doi trouv zot kontan si i sifi ranpli konténèr parèy sak i sava dann in vil fransèz épi évit ashté marshandiz dan nout l’antouraj l’oséan Indien. La konsomasyon andojène a l’anvèr ! Moin lé sir, sak i vé vanj kont nout l’idantité i doi èt kontan : ral déyèr nout kréol rényoné, ranplas nout manjé par manjé d’Frans, shanj nout manyèr viv, shanj mo moun osi. Pou kosa an finn kont ? Pou aprann anou kit nout péi pou alé frot anou avèk d’ot "réalité" ? An atandan, ranplas nout moun par bann moun déor san toush zot kiltir vi k’zot nora arienk pou frot azot avèk zot mèm, épi ansanm bann moun dépèrsonalizé.

I rès azot arienk pou fé kriyé : « A-ba do ri, lo grin, kari, viv manjé fransé ! ».

Justin


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus