Paul Vergès : 2016-2026
4 septembre, parLe 5 septembre, rendez-vous au Parc Boisé du Port
In kozman pou la rout
21 zwiyé, sanm

Mézami, zordi ni sava parl in mo, in sèl mo, mé bonpé lo sanss konm zot va rann azot kont par zot mèm. Si ni rogard dann diksyonèr kréol rényoné ni oi :
- « amorti » : sa i pé ète lo ka d’in zépiss osinonsa in léguime a pène kui si tèlman li shanj sinploman d’koulèr osinonsa d’prézantassion. Li lé pa kui pou vréman mé li lé ziss amorti ; li shanj koulèr épi, li shanj gou, é li lé konm k’i diré in nouvo matyèr.
- « amorti » : konm in klou — fironk — i pète kan wi mète fèye piman sho dossi. Lé konm in labssé dan la boush : dir li vien mou épi i ariv ali mèm pété.
« amorti » : in bon zouèr fotbal i koné amorti ballon tèl sorte li é mi a l’aré dsi lo pyé lo zouèr. In lansien zouèr réal Madrid téi sava rogard Zidane zoué pou la kalité son lamortissman.
« amorti » sé mon mal o dan k’i amorti épi son doulèr i dékline ziska vnir siportab.
Sispanssion dann in loto ; I apèl sa galman amortissèr pars i amorti lo shok.
Mi panss kan zot va lir sa zot va rann azot kkont par zot mèm lo mo « amorti » sé in mo inportan é sé pou sa mwin konm zot ni doi ansèrv ali, bien konm k’i fo.
Mi kite azot rofléshir la dsi é ni retrouv pli dvan sipétadyé.
Justin
Le 5 septembre, rendez-vous au Parc Boisé du Port
In kozman pou la rout
Le monde a changé, et La Réunion ?
Bilan climatique de Météo France
Confédération nationale du logement
Le monde a changé
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Recrutement de travailleurs des pays voisins pour couper la canne pendant plusieurs mois
Protection bénéficiant à un pilier du néocolonialisme français à La Réunion
Une catastrophe se prépare dans l’indifférence
Rapport de l’Inspection générale des finances
IBL-Caillé : l’alliance du géant mauricien et du nain réunionnais ?