An finn kont lo mond lé pa asé libéré ! Li lé pa asé lib !

16 octob 2019, sanm Justin

In tan nou l’avé pèr lo syèl téi tonm dsi nout tète avèk la gèr nikléèr. Zordi ni pans-sépa si nou na rézon ozis !-la gèr nikléèr lé déyèr nou, mé la fin di mond i point son né avèk lo dérèglomann lo klima . Nou té i rèv in l’avnir k’i shant é oila ni doi fèr fas in l’avnir k’i déshant.
Ni pé pa dir, lo mond i mète pa nou an fas in bann défi : ni pé défyé la fain pars néna ankor près in milyar d’moun i soufèr la fain. Ni pé défyé la mortalié an parmi bann ti marmaye : ni pé mé nou lé pa sir gagné pars kisoi la gèr sivil, kisoi la séshrèss, kisoi ankor bann katastrof natirèl, imanitèr, sansa ankor la gèr sivil i ménaz pa bann popilasyon frazil. In gran défi ! Défi ankor pou la santé ! défi ankor dann domènn lo partaz bann konésans é d’ot, é d’ot, é d’ot ankor.

Dann tan-la kosa téi fé nout laktyalité : lo problèm kurde ? Li lé touzour dann l’aktyalité. La késtyon la Palestine ? Li lé touzour dann l’akstyalité. La réprésyon kont tout bann minorité é sa sé in n’afèr la pas sa nzé. Nou téi sant « lo mond va shanj de baz » mé li la pankor shanjé malorozman.
I fo dir kant mèm néna déshoz la shanjé : agard lo Vietnam ! Agard ankor l’afrik di sid, épi agard La Chine, épi d’ot péi ankor.koman désèrtin péi la dévlopé : La chine i sava sirmont la mizèr é la pa loin… Ni sava pa anparl tout bann péi di mond mé kant mèm l’aktyalité i amontr anou zour apré zour bann puisans émèrzant.

Moin pèsonèlman, mi pans l’imanité néna bann moiyin syantifik épi téknik épi imin pou sirmont tout bann défi nou la anparl an-ola épi d’ot é d’ot ankor. Nout problèm ? Nou lé pa asé libéré-lo mond lé pa asé libéré ! Li lé pa asé lib ! Bann sistèm i priv anou la libèrté lé ankor tro prézan dsi la tèr.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus