
Lotonomi alimantèr ? Dann in plan rényoné pou noute dévlopman.
17 juin, parMézami, mon bann dalon, Késtyonn dévlopman, zot i koné kossa noute parti i vé pou la Rényon é zot i koné kozman lo kozman noute bann kamarade kan (…)
23 novanm 2023, sanm
Zot va dir amwin sak mi sava di i sone in pé bizarman dann bann média i parl french tech inovassion internassionalizassion épi d’ote koméraz ankor mi konpran pa é i sava dévlope sa dann in salon i sava éspass lo 30 novanm épi lo promyé déssanm sète ané...
Mézami, mwin mi vé solman anparl azot la kiltir popilkèr é pou kossa mi vé anparl azot sa ? Pars konm i di in pyé d’boi san rassine sé in pyé d’boi i tienbo pa d’boute, sé in pyé d’boi va tonb atèr promyé rafal siklone va souflé… La rassine in pèp sé son kiltir popilèr é kiltir-la i fé noute lidantité é opliss ni ranfors ali, opliss noute pèp va ranfors son baz é opliss li ranfors son baz, opliss li lé papab défann ali konte lo van mové.
Mi sava dir azot kékshoz sirman mwin la fine dir, mé défoi i vo myé répété plito k’obliye dir, osinonsa pran lo risk demoune i éfass sa dsi dik dir zot mémoir.. Alor figuir azot fitintan l’inivèrsité Sin-Dni l’apèl amwin pou done bann kour kréol rényoné. Promyé zour mwin la trouv in madam bien diplomé - bien amourèz noute lang - èl ossi téi vien pou done kour kréol é èl la di amwin : mi koné pa kossa mi sava fé avèk bann zétidyan si mi pèrmète èl i vien dan la klass avèk mwin.
Sito di sito fé, èl i pran son sak épi èl i suiv amwin é mwin mi fé assiz ali an parmi bann jenn-el té jenn.
L’èr-la mi panss dann mon kèr i fo pa tranm dovan graton é mi komanss anparl la kiltir popilèr : kissoi bann kossa in shoz, kissoi bann tèks séga èk maloya, in zistoir mon papa la rakonte amwin étan pli marmaye é pou fé sèryé ni fé in pé vokabilèr, gramèr… Dé zèr d’tan sa i pass vite sirtou kan wi parl kréol rényoné épi wi sèye fé révèye sak lé dann noute fon d’trip pou fé romonte ali an sirfass shé bann jenn té la, dsi madam lo proféssèr galman, dann mwinmèm galman.
Bon souvnir pou mwin parslo kour fini, lo pti proféssèz i vien oir amwin épi i di : « Astèr mi koné kossa i fo mi fé dann kour-la ! la kiltir popilèr sé lo méyèr zafèr pou nou »… Pou nou ranfors noute pyé d’boi-la.
A bon antandèr, salu !
Justin
Mézami, mon bann dalon, Késtyonn dévlopman, zot i koné kossa noute parti i vé pou la Rényon é zot i koné kozman lo kozman noute bann kamarade kan (…)
Le Haut-Commissaire de l’ONU aux droits de l’homme, Volker Türk, a indiqué que "l’héritage brutal du colonialisme persiste. Le racisme reste un (…)
Le nouveau plan de 29 milliards, au lieu des 44 milliards demandés pour 2025, va prioriser l’aide pour 114 millions de personnes.
« Monmon ! Not dé Tikarl i dsann la kaz Timari, in ? – Alé azot. Amiz pa soman. Sirtou, Tikok mi prévien aou, artourn pa isi ek linz an morso, (…)
Nous avions une occasion historique. Celle de montrer la voie, celle d’aligner nos grands discours internationaux avec la réalité de notre action (…)
Mézami,mon bann dalon, Mwin lé sirésèrtin zot i koné sa pars sa sé in fraz i sorte dann maloya otantik. Bien antandi nou la antann sa dann (…)
Mézami i paré la droite i rostriktir aèl apré la mortalité lanssien mèr Sin-Pyèr. El la trouv in nom : Nouvel’R. El la trouv in shèf : Mr (…)
Positionnement régional et unanime des Etats membres de la Commission de l’océan Indien (COI) à la 3ème Conférence des Nations unies sur l’océan (…)
Karine Lebon, députée de la 2e circonscription de La Réunion, dénonce une nouvelle fois la double taxation de TVA subie par les particuliers (…)
Selon un communiqué publié ce mercredi par la Chine, les deux pays ont bien progressé dans le désamorçage de leurs préoccupations économiques et (…)
Dèk la klos la soné, Tikok la fons dan la kour lékol konm volay si grin maï, é tout suit la komans santé : « Vive lé va-kan-se, pa de pé-ni-tanse (…)
Le Programme des Nations Unies pour le développement (PNUD), en collaboration avec le gouvernement des Seychelles à travers le ministère de (…)