Dikté an kréol épi an franssé ? In pti kou d’zyé dann rétrovizèr noute listoir

22 févrié 2024, sanm Justin

Mézami avantyèr dann in bonpé klass inpé toute nivo la fé in dikté dann la lang kréol épi dann la lang ban franssé. Dikté dann la lang franssé, sa ni koné, é ni koné sirtou sa sé kékshoz lé pa fassil ditou. Bann zanssien i rapèl sirman lo « sink fote zéro » é té pa tro difissil si ou té pa in krak dann légzèrssiss ramass in bul. Dikté an kréol ébin zot i koné bien sa lé rar é tanmyé k’i fé in kou.

Mé, antanssion la fé in dikté biling, an kréol épi an franssé é lo shoi lé pa inossan, sé sète lo moune i vé in l’ansègnman biling an lang kréol épi an lang franssé. Mwin lé kontan zordi néna bann klass biling é suivan mon poinnvizé i fodré sistèm l’ansènman-la i kontinyé dévlopé : lo kréol sé in bézoin pou nou, é lo franssé sé in nésséssité. Arzoute avèk sa léspèryanss i amontre lo lansègnman biling sé in l’ansègnman i pé z’ète bien performan.

Astèr mi yèmré rapèl in késhoz : zot i koné lékritir oktob 1977 é zot i koné lo shèf an tète dan tan-la lété Boris Gamaleya avèk in gran troupe militan avèk li. Mé i fo mi di azot in n’afèr : Boris lété pou sinplifyé lo franssé pars pou li sé son konplikassion té i ral bonpé marmaye an aryèr. Si li la fé — pars sé li la fé — lo kréol 1977, pou li téi falé fé in lang sinpe pou lir, sinp pou ékrir, donk sinp pou dékodé épi sinp pou ankodé. Dé foi li téi di avèk nou : « zot i koné dann l’italien-la bann marmaye lékol la pa bézoin fé dikté pars zot i fé pa fote lortograf. » Vré, pa vré, sa mi koné pa mé mi di narté bien gayar pa z’ète dann lobligassion fé dikté toulézor shak zour…

Donk si mwin noré in vœu pou fèr sé ké la nouvèl ékritir an kréol i dispanss bann nouvo rényoné fé dikté an kréol toulézour — é mèm dann franssé si in zour bann koko fromaz i gouvèrn anou i désside sinplifyé lékritir an franssé… Kozman-la sé sète in moune la fé dikté par dsi dikté dé zané é dé zané, avèk plézir pars ou néna touzour plézir kan wi yèm fé in légzèrssiss mé té pa in plézir pou mwin oir bonpé mon bann kamarade soufèr pars zot téi gingn zéro souvan défoi.
A bon antandèr.

Justin

PadportLangue créole à l’école

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année