
In objéktif pou trapé : In dévlopman korèk …sansa sé in bilan négatif !
26 juin, parMézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
22 févrié 2024, sanm
Mézami avantyèr dann in bonpé klass inpé toute nivo la fé in dikté dann la lang kréol épi dann la lang ban franssé. Dikté dann la lang franssé, sa ni koné, é ni koné sirtou sa sé kékshoz lé pa fassil ditou. Bann zanssien i rapèl sirman lo « sink fote zéro » é té pa tro difissil si ou té pa in krak dann légzèrssiss ramass in bul. Dikté an kréol ébin zot i koné bien sa lé rar é tanmyé k’i fé in kou.
Mé, antanssion la fé in dikté biling, an kréol épi an franssé é lo shoi lé pa inossan, sé sète lo moune i vé in l’ansègnman biling an lang kréol épi an lang franssé. Mwin lé kontan zordi néna bann klass biling é suivan mon poinnvizé i fodré sistèm l’ansènman-la i kontinyé dévlopé : lo kréol sé in bézoin pou nou, é lo franssé sé in nésséssité. Arzoute avèk sa léspèryanss i amontre lo lansègnman biling sé in l’ansègnman i pé z’ète bien performan.
Astèr mi yèmré rapèl in késhoz : zot i koné lékritir oktob 1977 é zot i koné lo shèf an tète dan tan-la lété Boris Gamaleya avèk in gran troupe militan avèk li. Mé i fo mi di azot in n’afèr : Boris lété pou sinplifyé lo franssé pars pou li sé son konplikassion té i ral bonpé marmaye an aryèr. Si li la fé — pars sé li la fé — lo kréol 1977, pou li téi falé fé in lang sinpe pou lir, sinp pou ékrir, donk sinp pou dékodé épi sinp pou ankodé. Dé foi li téi di avèk nou : « zot i koné dann l’italien-la bann marmaye lékol la pa bézoin fé dikté pars zot i fé pa fote lortograf. » Vré, pa vré, sa mi koné pa mé mi di narté bien gayar pa z’ète dann lobligassion fé dikté toulézor shak zour…
Donk si mwin noré in vœu pou fèr sé ké la nouvèl ékritir an kréol i dispanss bann nouvo rényoné fé dikté an kréol toulézour — é mèm dann franssé si in zour bann koko fromaz i gouvèrn anou i désside sinplifyé lékritir an franssé… Kozman-la sé sète in moune la fé dikté par dsi dikté dé zané é dé zané, avèk plézir pars ou néna touzour plézir kan wi yèm fé in légzèrssiss mé té pa in plézir pou mwin oir bonpé mon bann kamarade soufèr pars zot téi gingn zéro souvan défoi.
A bon antandèr.
Justin
Mézami, ni sava rante dann in pèryode zélékssion ané pou ané.Nora zélékssion l’ané 2026, nora zélékssion l’ané 2027 é nora ankor l’ané 2028… Bann (…)
Dans les départements d’outre-mer, près d’une femme sur deux qui devient mère ne vit pas en couple, configuration familiale bien plus fréquente (…)
Le troisième Plan national d’adaptation au changement climatique « n’a toujours pas de cadre contraignant et ne prend toujours pas en compte les (…)
Le 16 juin 2025, le Tribunal administratif de Paris a suspendu en référé l’arrêté du 26 février 2025 ordonnant le blocage de 17 sites (…)
Dann in famiye néna touzour inn pou fèr lo gran. Li yèm okipe d’ shoz lé pa d’son az. Sé pou sa i di, li fé l’onm d’afèr. Mi rapèl in zour mwin (…)
La CGT exige un référendum pour "sortir par le haut" et "rassembler le pays" après l’échec du "conclave" pour "que les Françaises et les Français (…)
Le Syndicat des énergies renouvelables a appelé les députés à rejeter la proposition de loi sur la programmation énergétique.
Le conclave des retraites initié par le premier ministre, François Bayrou, pour éviter la censure de son gouvernement, devait s’achever le 17 juin (…)
Au séminaire du 17 mai 2025, consacré au centenaire de la naissance de Paul Vergès, le PCR avait organisé 3 débats : ne soyons pas esclave de (…)
Face à l’urgence climatique et sociale, seize associations citoyennes et environnementales de La Réunion unissent leurs voix pour interpeller les (…)
Près de 12 millions de réfugiés ont trouvé protection dans les 46 États membres du Conseil de l’Europe.
Dans le cadre d’un partenariat avec l’Union européenne, le Département organise, le samedi 21 juin au Village Corail (L’Ermitage-les-Bains), un (…)