Obsèques de Pierre Thiébault : un départ en chantant
4 juin, parNos peines
19 zwiyé 2024, sanm

Mézami zot i koné dann kèl tablatir se Macron-la la mète La Franss. So kou issi lo péi lé san gouvèrnman mé antanssion lo gouvèrnman diskalifyé lé touzour la é li sava suiv lé zafèr kourante. Koman li fé sa ? Oziss mi koné pa. Pétète li kour déyèr mé antouléka son rol lé limité.
Limité ? Lé ga i fo fé antanssion avèk so Macron-la épi son bann zouav. Donn in pyé zot i pran lo karo. Zot ossi zot i ral dsi lo kordo d’konpétanss é zot i fé dir la loi sak la loi i di pa. Pa pli loin ké pou lo 49-3 alé oir la loi i donn lotorizassion ansèrv tazantan é zot la ansèrv sa in kantité foi. Eskiz mon pardon lé ga : kan mwin té linivèrssité mwin la étidyé in kékshoz i apèl l’abus de droi — abizaz lo droi — é sa sé kékshoz lé pratikman or-la-loi.
Astèr si i lèss azot fèr mwin lé sirésèrtin zot i sava pa okipe solman bann zafèr kourante mé bann zafèr tou kour é i paré la fine komanssé : i rode toute bann loi la fine voté san voté-49 3- pou mète dann zoinal ofissyél épi konsidèr sa konm lé zafèr kourante. Apré kour déyèr an atandan…
Momandoné mwin téi panss kan na pwin gouvèrnman sé in bon n’afèr-in mal pou in bien, donk sa i évite anou bann mové loi pou mète anou dann malizé mé opliss mi kalkil, opliss mi oi k’avèk in bann konmsa ou lé bien an-nuiyé… Mi pé touzour di : « afors alé a lo, kalbass i kass ! » mé sa sé arienk in rékonfor pou mwin épi pou sak i pran plin foué bann mové loi i mète bann pti kolon an difikilté.
Astèr néna plizyèr mové kou lé an kour : par égzanpe néna la Kanaki-Nouvèl kalédoni zot i rofiz son déklolonizassion é mèm zot l’apré roganiz la scission dan lo péi. Afèr kourante ? Zafèr kourante ? Pandan s’tan-la kabri i manz salade é la répréssyon i abate dsi noute bann frèr kanak épi dsi bann néo-klédonien an zénéral.
Mwin ossi mwin la lir noute zoinal é mi oi kalité mové kou l’apré monte konte noute bann frèr é nou la pèr k’i dékartiye zot péi é ni koné pa si va fini trouv in bon solission pou zot mé sirésèrtin néna in bann mové zéni i rèss pa san konploté. Noute bann frèr i rèss pas an réazi mé La Franss kolonyal lé fèb avèk lé for mé for avèk lé fèb é la pa arienk koméla i fé konmsa.
A bon antandèr salu !
Justin
Nos peines
In kozman pou la rout
Nouvelle illustration de la faillite du système néocolonial
Négociations internationales sur la lutte contre la crise climatique
Des aides publiques de la France possibles
Le 1er juin, le Sénat a adopté le Projet de Loi de Régulation de l’enseignement supérieur privé lucratif. Ce débat aurait pu être l’occasion de (…)
Au lieu de reproduire la France, les Réunionnais devraient s’inspirer de Madagascar
Retour sur le séminaire organisé par la Section PCR de Saint-Denis
Conséquence de la crise et de la pénurie de logements sociaux
Condoléances du Parti Communiste Réunionnais
Face aux difficultés de trésorerie à cause des retards de paiement
À la veille de la manifestation organisée par des élus devant la préfecture