
Sept prix Nobel d’économie exhortent la France à adopter un impôt sur les ultrariches
10 juilletSept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
23 avril 2024, sanm
Mézami mwin la touzour panssé, bann péi konm Dubaï sa lété sèk an graton la plipar d’tan. Mwin téi panss mèm sa l’avé in klima dézèrtik si tèlman téi falé déssal lo d’mèr pou boir sansa pou fé la toilète… Mé wala ké néna dé troi zour, mi rogarde dann télé é sak mi oi la bien étone amwin : l’avé in tan d’siklone, épi la plui téi tonb konm vash k ’i piss. Mwin la panss lété in lérèr mé apréssa mwin la antann dann télé dë zan d’plui la tonb an 24 èr dann Dubaï laba.
Aprésa mwin la antann dir avèk lo réshofman klimatik la plui tazantan téi tonb an loraz mé kant mèm dezann d’plui an in zour sa lé in pé for-lé mèm danzéré... Aprésa demoune la tète la komanss travaye épi zot la domandé si sa lé natirèl osinonsa artifissyèl. Pars d’apré sak i prétan dann péi laba banna i yèm fé manipilasion dsi nyaz é sé pa la promyèr foi ké zot i manipil nyaz kissoi avèk produi shimik, kissoi avèk la sab, mèm défoi zot i bonbarde nyaz avèk sé pa tro koué.
Lom-la sa in drol zanimo sa. Li kontante pa li sak la natir i ofèr ali é i fo ali pliss ankor kansréti pou amontr la natir i komann pa li é si néna in pli for sé li. Mwin la fine rakonte azot in zour la séshrèss té apré fatig anou issi La rényon : nou la fé névène san okin rézilta, nou la pik kouto dan la tèr - mé sa sé plito pou arète la plui — toute noute bann méyèr dovinèr la réini zot fors, nou la fé la priyèr ossi… Nou la marsh dann shomin la bouzi alimé. Total zéro. L’èrla lo préfé dann tan-la la di, i anvoye laviyon Samat pou bonbarde bann nyaz. Lavion Samat la dékolé. Nou marmaye lékol nou la pa rante dan la klass, nou la rèss dan la kour.
Lo laviyon la vronbi, la fonss dsi niyaz, la tir de kou d’pétar dodan sa la fé pan épi ankor pan. Mé la plui la pa tonbé, ni toute suite ni in pé d’tan apré. Noute léspèryanss téi marsh opoil dsi tablo mé pa dan la réaltité. Inn dé péshèr an mèr kanote dan la mèr la di zot la gingn in grin d’plui, vayan vèye pa koman, dizon prèss galé la tonb dsi zot... Mi rapèl in dalon téi di : in shassèr épi in péshèr sé dé mantèr — li téi shass épi li téi pèsh... Mézami mi arète la, mé mi koné bien l’om konm li lé monstré li lé kapab manipil la natir. Pou noute bien sansa non.
A bon antandèr salu !
Justin
Sept prix Nobel d’économie ont appelé à mettre en place un impôt minimum sur les patrimoines des plus riches. Parmi les signataires de cette (…)
Le Parti communiste Chinois (PCC) est né le 23 juillet 1921, à Shanghai, dans la partie colonisée par la France. Le 1er octobre 1949, Mao proclame (…)
Mézami, si mi di azot La Rényon i repoz dsi in volkan, zot va dir amwin, kan mi di sa, dizon mwin la pa di arien. Si mi di demoune lé pa kontan, (…)
En 2019, les émissions de gaz à effet de serre générées sur place à La Réunion, que ce soit par les activités économiques ou les logements et (…)
Mézami, médam zé méssyé,néna dé shoz mi yèm bien dann la tradissyon kréol ;Sé bann kozman i marke la solidarité dann noute sossyété. Zot i koné lo (…)
Les catastrophes climatiques pourraient coûter jusqu’à 5% du PIB de la zone euro d’ici 2030, selon la Banque Centrale Européenne, qui pour (…)
La conférence historique sur le financement du développement à Séville s’est conclue avec un sentiment renouvelé de détermination et un accent mis (…)
Au 1er juin, les chiffres du ministère de la Justice ont établi à 84 447 personnes détenues pour 62 566 places. La surpopulation carcérale (…)
Après les coupures d’eau mémorables sur fond de polémique, le conflit Mairie de Saint-André-Cirest qui perdure, les plaintes à répétition, les (…)
En avril 2025, la ministre malgache des Affaires étrangères, Rasata Rafaravavitafika a déclaré que "la position de Madagascar concernant la (…)
Le CIOM « national » aura bien lieu le 10 juillet au Ministère des Outre-mer, en présence du Premier ministre, François Bayrou et du ministre de (…)
L’État proposerait une transition sur 15 à 20 ans avec, in fine, une consultation sur un ou plusieurs modèles, selon un participant au discours (…)