Assé avèk linégalité ! Assé avèk linzistis ! Assé léskrokri !

6 zwiyé 2022, sanm Justin

Mézami linégalité avèk linzistis sa sé in n’afèr néna partou issi La Rényon é dann toute domène, kissoi dann lékonomi, kissoi dann la konéssans, kissoi ankor dann loizir, kissoi sinploman dsu lo trin d’vi. Ni pé dir issi néna bande rish épi band ipèr-rish, bande pov épi bande demoune mizèr.

Zordi mi vé pa anparl toute kalité linégalité, épi toute kalité linzistis, mi vé anparl linégalité épi linzistis dann la formassion épi linformassion.

Mézami issi toute demoune néna télé, toute demoune néna téléfone antouléka prèss. Toute demoune i pé suiv in fèyton é konprande kékshoz a sa fasson. Mé sipozon dann télé néna in l’émission syantifik konm la konkète léspass — trozour l’avé sa dsu ARTE — in lémissyon bien fé, bien dokimanté, avèk bande zoinalis syantifik la parti in pé partou pou konprand lo « problématik ».

Dizon demoune issi la Rényon apré suiv sa : an parmi néna sak la réissi lékol sansa linivèrsité, épi sak la pa tro réissi. In pé i konpran pa mal sak i di, mé d’ote in konpran pa in grin. Poitan lé z’inn é lé z’ot i pèye zot télé… Sak i konprann a popré é sak i mète sa an mémoir zot lé kontan d’zot, zot lé gratifyé. Zot i pans mon zoiné té pa initil é mi éspèr in n’ot zour m’a oir d’ote fime pou rouvèr in pé mon léspri dsu bande problème koméla. Astèr sak i konpran pa in grin pars problème la lang, pars nivo syantifik i di kossa,,. zot i di alon rogarde fèyton pars mi konpran pa inn tyork, sansa alon gard foutbal — balon lé ron pou toulmoune.

Mi note néna mèm poin in pti léfor pou koze dan la lang lo dézyèm katégori d’moune kissoi dann la lang kréol rényoné, kissoi dann in langaz sinplifyé pars pou in pé opliss lé difissil, opliss lé konpliké, opliss sa lé valab… koman i pé apèl in n’afèr konmsa ? Mi di linzistiss, mi di linégalité, mi diré mèm sa i apèl léskrokri.

A bon ékoutèr, salu !

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus