À Saint-Denis, la solidarité face à une misère qui s’aggrave 80 ans après la fin du statut colonial
3 août, parDistribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
24 séptanm 2019, sanm

Médam, mésyé, la sosyété, éskiz amoin si zordi mi sava di dé shoz moin la fine di déza. Eskiz amoin si zot i pans moin l’apré répète in pé lo mèm zafèr-si moin l’apré rabashé par l’fète-mé mi profèr di inn foi an tro plito ké dir innfoi an moins é désèrtin I antann pa sa zamé. Pou kosa mi di sa ?
Pars sak mi sava ékri-di si zot i vé - mi konsidèr sa konm kékshoz lé plisk’in portan pou nou rényoné, pou nou lo moun l’Indyanoséani, pou tout demoun i viv dsi la tèr é l’apré zour pou zour mète z’ot vi dann danzé, sète zot épi sète tou lé zot i viv dsi la tèr, v’ariv domin pou viv dsi la tèr, épi sak i doi vni apré, apré, é apré ankor. Si zot i pé vni ankor !
Ala listoir in plantèr dann la réjyon Sin-Dni. Li plant salad dopi in bon koup de tan épi li plant galman tout sort kalité légime. Avèk l’angré, avèk bann zinséktisid, é avèk dézèrban mésyé Monsanto, li la nyabou gingn son vi. Solman li la zamé poz ali késtyon dsi l kalité bann produi li la vann é dsi la santé bann konsomatèr apré an avoir manz bann bèl salad, bien tann, i pèz in kilo parla défoi plis mé li lé anpoizoné an finn kont.
Mé li la komans poz ali késtyon kan son bann légime la komans vni plizanpli pti, épi la pous moin-zan-moins, épi lo gou li mèm la komans afadi. Sirtou li la poz ali késtyon pars son légme téi vann pi é son bann kliyan la kontourn son tab de vant.
L’èrla, mi koné pa kisa la di ali, mé li la désid mète son tèr o ropo : in an d’apré sak mi koné é pétète lé pa sir in n’ané sar sifizan. Mète la tèr ropozé ? Sa sé in n’afèr bann zansien téi koné i fo fé sa mé pou li, konm pou d’ot, afèr lèss la tèr ropozé si i gingn vitamine ali avèk l’angré, si i gingn zoli zoli légime arienk avèk lo bann produi li mète dodan. Mé momandoné, la tèr lé fatigé sèrv konm in kor mor avèk tout la vi la disparète dodan. La tèr i révolt é kan èl i révolt i rèss arienk pou lèss aèl trankil é son tèr i domann k’i lèss aèl trankil.
Mésyé, médam, la sosyété, mi rodi azot zistoir-la pars sé in zistoir vré é in leson pou tout sak i vé ékouté, pou tout sak i vé bien konprann dann kèl ka ni lé, é pou kosa i fo sort ladan é lo li vite posib avan k’limanité i anbèk san frin dann shomin in sèrtin fin di mond.
Distribution de repas et de vêtements à des pauvres de Saint-Denis
In kozman pou la rout
Les taux d’intérêt français dépassent 4 % : moins d’argent de la France pour La Réunion
Parc éolien Ummbila Emoyeni en Afrique du Sud
Produire de l’électricité grâce à la rencontre de l’eau douce et de l’eau de mer
Appel des Amis des marins
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Combattre les causes du chômage de masse