Mafate Village Solaire : avancée majeure pour la transition énergétique de La Réunion
24 janvier, parLe projet du SIDELEC visité par une équipe de la télévision France 5
5 désanm 2023, sanm
Mézami dann toute zafèr néna in lakssion ofissyèl, épi in l’akssion an maron. Souvan dé foi lakssion ofissyèl i sifi pa, mèm lé danzéré lèss ali toussèl — I fo akonpagn ali par in lakssion an dsou in lakssion an klandéstinité, in lakssion an maronaz bien itil.
Souvan défoi kan mi rotourn in pé dsi noute listoir, mi oi de toutan in lakssion an maronaz, épi in lakssion ofissyèl : lakssion ofissyèl sa sé lakssion roganizé épi kanalizé par lo pouvoir é lakssion an dsou sé sète bann mouvman, bann militan, interdi, sansa toléré, antouléka bien vivan dan lo pèp épi son l’avan-garde.
Biensir mi pouré anparl la lang kréol, in gran térin lakssion pou bann mouvman, bann militan, pou bann kontropouvoir, in travaye an long - diré pou fé avanss la koz ; kissoi in travaye dann la roshèrch, kissoi la lite sinploman la lite, avèk son bann sikssé épi son bann zéshèk. Mé lo pèp maloya, lo pèp séga, épi kabaré, la zamé dékilé.
Kanssa bann militan va désside rakonte in pé, ékri in pé par kèl shomin malizé zot la passé pou nou ariv l’androi ni lé zordi ? Kèl shomin fé mézami pou sorte dann tan noute patoi sinpatik pou ariv dann la lang noute pèp kréol rényoné... landroi mi lé dann mon panssé i amenn amwin rapèl in n’afèr.
Si mi tronp pa, sé lo gran Boris Gamaleya, la fé marke dann bann tèz lo PCR pou son promyé kongré lo mo lang pou noute kréol rényoné & mi pans sé la promyèr foi téi marke sa noir dsi blan.
Mé néna in kantité domène lakssion an maronaz i doi trouv son plass. Dimansh Ary té apré parl lo gran krime konte la foré l’apré fé dan lé o La Chaloupe. Biensir i fo konte dsi lakssion ofissyèl, mé zot i kroi pa laksion anmaronaz li ossi li pé done son rézilta.
Dimans Elie la parl la bio-divèrsité é lo karaktèr obligatoire pou défann ali ébin i fo konte dsi lakssion ofissyèl, mé galman dsi lakssion an dsou par bann militan...I fo fèr biensir ! I fo téorizé ziska ké lidéolozi dominante konte noute bio-divèrssité, i lèss la plass lakssion militante, lakssion popilèr, lakssion an dsou, lakssion an missouk, l’akssion an maronaz.
A bon antandèr, salu !
Justin
Le projet du SIDELEC visité par une équipe de la télévision France 5
Mézami bien bonzour a zot. Mi panss, konm mwin zot la rogarde télé kan lo Prézidan Trump té apré sign in bonpé dékré é sirman néna kékshoz la pa (…)
In kozman pou la route
2 milliards de personnes dépendent des glaciers pour l’accès à l’eau
L’Afrique, « épicentre du terrorisme mondial »
De nombreuses vies sauvées depuis un an