Ban z’ènmi nout lan kréol rényonèz : sort la don ! Alé plito zoué kanète !

2 novanm 2015, sanm Justin

Mi pans zot la lir dann zournal téi sar fé in vot dovan lo Sénat pou komans in rout-a-suiv pou adop la shart l’erop pou bann lang minoritèr épi réjyonal. Té sinploman in vote pou dir konm-de-koi bann sénatèr lé dakor pou fé pass la késtyonn l’adopsyon dovan lo kongré : in l’asanblé avèk bann dépité épi bann sénatèr ; ali mèm i pé fé pass in réform la konstitisyon.

L’afèr la pa pasé, pars in bann oi-pa-klèr la soulèv in késtyon avan lo sobatkoz dsi « la konstitisyonalité » zot vote la pèrmète arèt nèt lo l’adopsyon lo shart bann lang minoritèr épi réjyonal. La pèrmète an mèm tan rofiz la promosyon nout lang kréol rényonèz, la kontraye son gran marsh an avan. In zour d’ dèy pou nou, in mové zour anplis pou tout sak i vé fé rokonète la valèr nout péi, la valèr nout pèp .

An parmi bann sénatèr la fé so mové kou-la, l’avé lo mèr sin-Pyèr épi lo prézidan konsèy réjyonal. Poitan, bann moun-la i vé soidizan mète La Rényion anlèr. Poitan la lang, konm demoun i di « la lang sé lo promyé mark lo jéni d’in pèp » é la lang kréol rényonèz sé lo promyé mark lo jéni lo pèp rényoné. Donk ou di ké ou i vé mète la Rényon é Rényoné anlèr, mé ou i mépriz la lang nout z’ansète i sort in pé partou la fabriké, kisoi bann moun l’erop, bann moun l’Azi, demoun L’afrik, Madégaskar. Ou i mépriz nout méyèr kréasyon é ou i vé ni suiv aou dann l’idé ou i vé mète anou anlèr. Ou i vé abès anou plito !
Sort la don mésyé Didier ! Alé zoué kanète plito !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?

Bann modékri andann forom


Témoignages - 80e année


+ Lus