Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
4 zwiyé 2017, sanm

Mon shèr nové, mon spès salté, rouj de fon dovan l’étèrnité, mi pans ou osi ou i doiz’ète véksé par lo parol nout prézidan La Répiblik, mésyé Macron, kan li di nana désèrtin k’i réisi épi d’ot k’i vo pa arien. Akoz, la pa vré sa, Dsi mil pèrsone si na dis i réisi é i amontr z’ot valèr, néna 990 i réisi pa épi zot i vo pa arien vi ké zot sé demoun de rien. Sé la vi k’i amontr anou sa, é in prézidan noré poin lo droi di la vérité ? Manz m’a péyé don. Tok ! Pran sa pou toi !
Mon vyé matant k’i koz touzour la boush rouvèr, mi pans si ou l’avé fé travaye in pé out koko, ou noré pa di dé shoz konmsa… Ou mèm matant kan nou lété pti épi nou té i sava out kaz, tazantan ou téi fé sivé lapin èk dopin fri. Té bon sète afèr la ! Ou té i di pa, out gro-mèr l’avé poin son parèy dsi la tèr pou fé in bon sivé lapin ? Alor matant, in moun i fé in sivé lapin, lo méyèr di mond, sé in moun de rien sa ? Sansa in moun dé valèr… Kan lo prézidan i di son bann kozman kouyon mi èmré savoir, kosa li koné dsi bann moun i pass dann in gar, si li pans tousa d’moun la i vo pa arien. Pétète an mazorité zot na poin l’arzan pli k’i an fo, mé, lo sèl tèrmomète pou mézir la valèr sé l’arzan ! Ébin lo talan alor ?
Moin na touzour dann mon tète in kozman mésyé Barat, profésèr l’inivèrsité, in jéni par li mèm épi li té di anou : « In moun de rien sé, la plipar d’tan in moun de talan ! ». Mésyé Barat té i koné in réyo n dsi lo talan. Avèk demoun l’inivèrsité té i mète pa anlèr li la fé in l’institi téi apèl l’Ila (institi la linguistik é l’antropolozi) é li mèm té i di, an parmi son bann kolaboratèr néna in bann vré talan.
L’avé inn téi élèv moush a myèl é téi amontr bann marmaye zoué fotbal, é an plis ké sa li l’avé in gran konésans la lang vietnam é la kiltir vietnamienne. In n’ot té i pratik bien la lang arab, l’ékonomi, épi li té i fé la kaligrafi arab : in mèrvèye, mi di azot. L’avé in n’ot li té i koné bien lo tamoul, in ot lo shinoi, in n’ot ankor lo malgash, épi lo roumin, lo zaponé, lo thaïlandé, lo kréol rényoné é la kiltir rényonèz. Vré pou vréman bann moun de rien, sé dé moun de talan, avèk inn sansa plizyèr talan.
Dann tan l’ésklavaz l’avé bann noir dé talan : zot lété ménuizyé, maréshal féran, sharpantyé, kuizinyé, tayèr sharrtyé, drésèr d’shoval épi drésèr d’shien, zot té i koné okip bann kok bataye. Sa sé in bann moun dé rien. Alé zoué kanète mésyé lo Prézidan, mi pé asir aou, bann moun dé rien sé bann moun de talan. Fransh vérité !
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial