Bann Shagosien domin zot sar in pèp, in nasyon dan zot péi natal !

22 févrié 2013, sanm Justin

Zédi soir, moin lété Sin-Pol pou suiv in konférans dsi la baz Diégo-Garcia. In konférans bien intérésan dsi lo pli gran baz militèr bann zamérikin nana dan l’oséan Indien. Konm lo konféransyé té i di, li pans pa l’Amérik va abandone so baz-la l’ané 2016, inn pèrsone dan lo piblik la domandé si bann Shagosien i pé gard kant mèm léspoir rotourn dan zot péi natal, na in moun la réponn : Chagos, sé in bann zil lé loin inn par rapor a l’ot : nana par-la dé san kilomète rant Diégo épi Péros Banos, donk li oi pa pou kosa, mèm si bann l’Amérik i rès Diégo, bann Shagosien nora poin la posibilité alé viv dann Péros Banos, ou sinonsa Salomon, pétète mèm dann Diégo, l’androi na poin la baz militèr.

Moin la toujour pans sa é mi ariv pa ziska zordi konprann koman bann zamérikin épi bann zanglé la fini par mète azot dan l’idé té i falé vir bann Shagossien — l’avé arienk 1.400 dann tan-la déplas azot dsi Maurice épi lé Seychelles. Mi oi pa koman in pti pé d’moun konm sa noré gingn mète lo baz amérikènn dann difikilté épi dan linsékirité. Konm di mon vyé gran-mèr, sa in rézonman la pakotiy l’amenn azot kalkil in n’afèr konm sa.

Bann Shagosien, pou zot par, i pans sèryèzman zot va rotourn dan zot péi natal, zot é pi zot zanfan, mèm zot ti zanfan. Sé pou sa zot i ronons pa. Sé pou sa Olivier Bancoult èk son lékip i ménaz pa son tan, pa son fatig pou ariv o-bi. Mé afors zot i mobiliz zot bann konpatriyot, afors i kominik bann Shagosien lamour lo péi natal, moin lé sir, dann kèr banna l’apré énète zot lidantité konm Shagosien. Mi pans koméla, na pi bann Péros-Banos, na pi bann Salomon, na pi bann Diégo : firamézir, nana bann Shagosien. Lidantité, ou i trap sa dan la lite komine, lidantité, sé sak i fé ou i dovien in pèp, in nasyon. Mi pans, san tardé bann Shagosien sar in pèp, in nasyon.
 
NB : Sansa, akoz Maurice k’i vé arpran Les Chagos i komans propoz azot in éstati lotonomi ? Sansa, pou kosa bann konsèrvatèr zanglé i komans propoz azot in diskisyon pou ède azot rotourn shé zot ? Zot lidantité é zot rovandikasyon i fé son shomin.

 Justin 


Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus