Crise de l’eau à La Réunion : les réserves agricoles arrivent à sec
25 septembre, parLe Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
19 févrié 2018, sanm

Ou la bo rode in bone nouvèl pou kontant in pé out l’éspri kan ou i lèv, na défoi ou i trouv pa. Sirtou si ou i parl l’anvironeman. Pars ofiramézir, ou i an apèrsoi l’imanité lé dann danzé dsi lo poinn vizé l’anvironeman. Moin té i sar di konm i antann souvan dé foi dann in shanson : « La tèr lé dann danzé ! ». Alé oir ni pé pa dir pou vréman sa Pars a l’èr ki lé la tèr lé pa dann danzé mé l’imanité, sa lé sir pars afors pa réspèk la natir, va fini par ariv in tan sar dir pou lé z’om viv dsi la tèr.
Si tèlman k’in pé i pans déza déménaz pou alé dann in n’ot galaksi, dsi in planète akéyan pou nou. L’apré rodé mé d’apré sak ni koné i fo in bann milyon z’ané pou ariv la-ba. Sé dir, toutsuit, la pa domin la vèye.
Pou arvni dsi bann nouvèl, i fo dir, nout zoinal i mank pa é mi pans li la bien rézon donn anou nouvèl l’anvironeman. Dèrnyé nouvèl moin la lir dann Témoignages i port dsi la rougoumantasyon nivo la mèr. Mé pétète zot i kroi sa i toush ar pa nou, Pétète zot i pans nou zanfan bondyé é tout bann fénomène klimatik va pass koté nou, san toush anou. Ni kroi kant mèm pa nout péi va fé in santoush dsi l’oséan, a moins ké ni kroi nou sé zanfan La frans é sa va évite anou bann gro l’inkonvényan. Kroi touzour, fyé pa tro !
Dèrnyé nouvèl moin la lir dann nout zournal é sa la pa in l’invansyon, la mèr i sava mont soisant santimète d’isi l’ané 2100. Soisant santimète la pa bonpé ! Zot va dir amoin. Mé ni koné déza plizyèr kartyé dann nout pé i sar ménasé : kisoi Sin-Lui, kisoi Sin-Pol, kisoi Sintandré é mèm Sin-Bénoi. Isi i di aou lo far Lo Por la fine près pèrd an mèr. Par la-ba i di aou la mèr i sava roprann son plas dann santrevil Sint-Sizane. Si ou i suiv la rout Shanborn ala ké ou i apèrsoi la mèr la fine aral in bon kantité zéktar la tèr. Néna, dopi lontan, in l’anfilade mé zon la fine alé dann la grann blé.
A la mèr koman ou i èm a nou don ! si i kontinyé nou va mont dann lé-o konm Ousanisava i shant. Nou va mont dan léo ? Si lé-o i vé d’nou é konm k’i diré i vé pa d’nou partou. Cilaos lo kap i dégrènn pyès par pyès. Brilé ! Sin-Fransoi i dégrenn galman. Sirk Salazie i ariv souan la rout lé koupé. Bann for siklone i ménas é konm par malèr sa sé iankor in kou d’lo réshofman klimatik. In pé partou lo l’administrasyon i di anou : pi késtyon fé la kaz par isi, pi késtyon fé la kaz par laba.
Bone nouvèl, la pa pou zordi touléka !
Le Tampon : les retenues de Piton Sahales et des Herbes Blanches (plus de 600000 mètres cubes) sont vides
Yèr matin mwin té apré rogarde nouvèl dsi antenne é l’avé in linvité téi parl dsi la farine maniok. Lo ga téi parl in kopérativ maniok dann sid (…)
In kozman pou la rout
Le secrétaire général du Parti communiste chinois invité par le président des Etats-Unis
Que doivent les anciennes puissances coloniales aux populations des pays et sociétés qu’elles ont dominés ?
Trafic entre janvier et août 2026
Impact de la crise climatique mondiale dans notre pays
Projet de désindexation des pensions sur l’inflation
Forte houle : l’océan rappelle les limites du béton
2016-2026 : 10e anniversaire de la disparition de Paul Vergès.
Le monde a changé, et La Réunion ?
Le monde a changé, et La Réunion ?