Dann tout z’afèr, lo pli pir lé zamé sir

16 séptanm 2017, sanm Justin

Si in zour, i donn in pri pou lé z’om politik la fé lo pli d’tor l’intélizans rényonèz, moin lé sir va komans par rogard koté d’lès La Rényon. Sanm pou moin nana poinn moun la fé si tan k’sa pou rabès lo pèp rényoné. Ni pé parl l’amannman Virapoullé, mé ni pé parl in bonpé z’afèr pars la lis lé long.

Sa i vé pa dir lo boug lé boushé, mé pétète ké li nana in gran l’ouvèrtir dsi la kouyonis demoun. Sanm pou moin li nana in l’instin, konm in ségonn natir, i amenn ali a dékouvèr ousa i lé nout bann féblès, nout bann pèr, in gran kapasité pou fé prann anou po d’shanm pou pla kouvèr. Avèk tout lo bann konplisité k’i fo, biensir !

Ni pé anparl la konvansyon kann kan li i éspropriye bann plantèr kann par raport z’ot prop produi. Zot prop produi sé kann, bien sir, la pa dsik solman. In kou d’plime li a priv bann plantèr o moins sink san ko-produi kann. In kou d’plime solman é zordi ni pèye bann konsékans é la pa fini pars, si mi tronp pa, nout plantasyon kann lé ankor dann danzé.

Zordi gouvèrnman i d li vé ramenn anou dann sans lo l’artik 73 la konstitisyon, donk aboli l’amannman Virapoullé... In bonpé i di sa sé in bone afèr, pou libèr la fors l’imazinasyon bann rényoné. Alon suiv l’afèr ! Alon oir si ni trouv vréman lo bout dann sète afèr i zir l’intélizans nout pèp, i anbar son kapasité pou transform son péi dann in bon sans.

Dann tout z’afèr lo pli pir z’afèr lé zamé sir.

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus