Dézanklav la tèt ? Sa lé pli dir ké ni kroi

22 séptanm 2014, sanm Justin

Na poin lontan, moin la antann in sobatkoz rant dé pèrsone dann radio. Inn té in sindikalis plantèr, l’ot té in sindikalis zouvriyé. Lo bout moin la tandi té i port dsi la prodiksyon"lokal". Lo sindikalis plantèr téi di konmsa, li souète demoun i ashté produi la Rényon, mèm si lé pli shèr, pars déyèr bann produi nana travayèr é sa i pèrmète demoun bouloté pou gingn zot tousèl z’ot pourkoi. L’ot té i di konmsa, sak li rogrète sé ké lo bann prodiktèr-donk bann travayèr !-, sak i transpir dann l’izine ou sinonsa dann bitasyon, pou fabrik bann produi, zot i anrishi lé zot é lé zot lé plizanpli rish mé zot i apovri azot tanpir k’i sava.

Mi pans lo sindikalis zouvriyé, sirman pou fé plézir lo l’animatèr, i manyé in pé bann prinsip marksist i port dsi la popérizasyon bann travayèr par raport lo patrona. Solman la késtyonn savoir sé ousa lo ga i viv. Li lé rényoné donk li viv La Rényon é pou moin promyèr shoz li té i doi dir sé ké la prodiksyon isi èl lé pa sifizan pou fé viv nout popilasyon,é pou donn kréol travay itil épi dirab, anfin pou donn travay toukour... Pou rézon ké nou la pankor trap nout dévlopman, kisoi dann séktèr primèr,kisoi dann séktèr sogondèr... Koz dann in péi dévlopé, é koz dann in péi la pankor dévlopé la pa lo mèm z’afèr. In tan bann sindika té i parl dévlopman é sa té in diskour té i plé amoin. Mé zot té i lit osi kont l’ésploitasyon bann travayèr. Dann in ka konm dann l’ot zot lété dann zot rol. Mi pans nou va arkoz la dsi pars nou lé dann kèr la lit lo pèp rényoné !

Mi pans lo sindikalis plantèr kan li di mèm pli shèr i fo ashté rényoné li obli vit tousa bann moun lé dsou lo pa d’port la povrété, li obli osi tout difikilté demoun nana po zoinn lé dé bout par l’milyé. Pétèt li baz dsi l’moun na lo moiyin mé sanm pou moin li obli bann moun la finn moi i ariv lo kinz ou sansa pli bonèr ankor. Mé lo ga lé plantèr é mi fé la romark : kan out port-moné lé in pé plat, ou na dé solisyon, inn ou i sèy gingn plis, dé ou i sèy produi méyèr marshé san triké dsi la kalité. Boudikont inn épi l’ot i marsh ansanm. Pou kosa ? Dizon, konm plantèr, ou i tiliz pa bann z’intran i kout shèr, ou i aplik bann prinsip l’agrikiltir natirèl, ou i pé produir plis sansa parèy, mé méyèr marshé épi la poin pou diskité dsi la kalité. Donk in sindikalis plantèr, li pé ète dann son rol si li ankouraz la pèrmakiltir. Arzout èk sa nana l’anploi pou kréol dann l’agrikiltir é pou kosa noré poin in travay myé péyé, pou in gran kantité d’moun ?

Pou ariv la, i fo détoksik lo sèrvo, i fo kas bann shène nout réjime pos-kolonyal épi dézanklav la tèt. Dézanklav la tèt ? Sa lé pli dir ké ni kroi.

NB. Moin la anparl marksis. Biensir la pa marksis konm lo lansien préfé Zan-Lik, ni marksis tandans Groucho, lo komik in pé dmoun i koné. Marksis konm Karl ! Mi kroi son métod l’analyz lé valab, mé mi shèrch l’analyz la sosyété rényonèz san trouv in répons pou in késtyon. Isi La Rényon, dsi kèl klas sosyal -dsi kèl moun !- ni doi apiyé pou dékolonizé ? Lo boug i trouv sa, ébin li va fé avans anou in bonpé... Pou finir in gro léspri : Laba dann la Pologn dann tan lo péi té sosyalis, demoun téi di : kosa i lé lo kapitalis ? Sé lésploitasyon l’om par l’om. Kosa i lé lo sosyalis ? Sé lo kontrèr… I fo di té pa lo vré sosyalis !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus