Di pa moin la rout an mèr i sar pa fini an katédral kasé !

26 zanvié 2018, sanm Justin

Dopi inn dé zour désèrtin par koté piramid ki-dsi-tète i san l’aye. Pou kosa ? Pars na in sèrtin préfé l’avé pran ali pou lo marki d’karaba é li la donn lo droi fé la rout an mèr. Poitan li l’avé poin lo droi fé sa li tousèl sirtou d’apré sak konsèy d’éta i prétan, li la pran ali ziska pou in shèf l’anvironeman. Alé oir non !

I fo dir profé la, épi gouvèrnman - mèm gouvèrnman sosyalis - lété san pour san pou so rout an mèr zyé fèrmé. Zyé fèrmé ? Konmsa mèm i di sa kan in gouvèrnman néna in résponsabilité épi li fé konm mésyé s’anfoutsa. Si mi tronp pa, mèm mésyé l’éspésyalis l’anvironeman, zordi minis kan li la vni La Rényon li la pa pran son résponsabilité. Mèm madam Bello, mésyé Annette épi mésyé Thierry Robert la fèrm lo zyé é la di – konm kréol lontan té i di : « z’anfan la fine fé, i fo soigné ! ». Donk pi moiyin rotourn an aryèr.

Mésyé Didier pou son par lété si tèlman kontan pars sanm pou li, li l’avé mète tout so bann moun dann son posh. Dayèr, pou li, tout té i roul ron dopi lo komansman kisoi pou konsèrv la natir, kisoi pou gingn lo bann rosh k’i fo, kisoi ankor késtyonn finans. La prèv ? Mèm gouvèrnman sosyalis dann tan l’avé poin arien pou di, poinn kritik pou fèr, poinn wati-watia.

Lé vré l’avé in l’ankète an kour é konm i di, in l’ankète normal, par raport lo pri lo rout té i doi kouté. In pé l’avé di poitan : na poin arien lé normal kan lo parké nasyonal i mète son né la-dan. Mé konm i di : « lo shien i aboye mél o karavane i pass ! ». Nou va oir so kou isi si lé shoz I spas konmsa.

Dopi étan pti, mi antann dann la famiy anparl katédral kasé : pou in kaz i fini zamé, pou in rout i oi zamé la fin, pou in por i pran lo fon kan siklone i souf épi ou d’ot z’afèr. In katédarl kasé ? Alé ! sèryé ! Di pa moin la rout an mèr i sava fini an katédral kasé !

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus