Domann pardon lo pèp guiyané ! Sansa bate la min pou li ?

5 avril 2017, sanm Justin

La Guiyane lé loin mé ké li lé pré mon dyé ségnèr. Li lé konm nou, li la fé parti bann kat vièy koloni la trap l’éstati départman fransé par la loi lo diznèf mars mil nèf san karann sis. Bien sir li la pa in il konm désèrtin i kroi ; li tonm in bout kontinan amérikin, in bout l’amérik di sid. An parmi son bann voizin nana Brézil é Brézil la tout z’amouré lo balon ron i ador sa : lé kontan kan i gagn, lo kèr i singn kan i anpèrd.

Konm nou la Guiyane la konète l’ésklavaz, la trète bann moun l’afrik : dé krime kont l’imanité konm zot i koné. Li la konète sak ni apèl shé nou lo tan la libèrté avèk l’abolisyon l’ésklavaz. Zot la konète lo tan l’égalité l’ané mil nèf san karant sis avèk la loi départmantalizasyon.

Konm nou zot i apèrsoi lo sistèm zot i viv dodan lé zordi konm in voi san isi, konm in shomin boushé. Lo bann shif bann guiyané la donn dann z’ot radyo i arsanm malorèzman in pé lé n’ote. Mi pans demoun bone volonté dopi lontan i mète an gard kont in sistèm dépasé é gouvèrnman fransé i tienbo pa kont... Pars li koné pliské nou é ké zot sak lé bon pou nou é pou zot si tèlman l’orgèy i mank pa li.

Ala in péi rish avèk la baz pou anvoye satélite dann l’éspas ; ala in péi nana l’or pli ki an fo ; ala in péi nana in bann rishès inkroiyab késtyon la biodivèrsité. I di mèm li na pétrol dan la mèr. Boudikont moin lé sir gouvèrnman La Frans gosh konm droit i kashète lo vré rishès lo péi. Li vé solman ashète la pé sosyal po in milyar, in mizèr koté sak banna nana shé zot. Pé sosyal ? Sa i vé dir la dominasyon néo. Sa i vé dir l’insékirité. Sa i vé dir tout sak i marsh pa laba.

Ericka, ou la domann éskiz pou sak lo gouvèrnman la pa fé mé té pa ou pou fèr sa pars ou i tonm ou osi in zanfan néo, in désandan l’ésklavaz, la trète, l’angazman. Sé la tète té i doi fé sa, pa ou in zanfan l’outremèr ! Aou, sak ou té i doi fé, sé bate la min pou banna. Zot i mérite pou vréman.

PadportPrésidentielle 2017

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année


+ Lus