Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
3 zwiyé 2014, sanm

Ou sa nou sort, ou sa nou lé, ou sa nou sava ? Mon listwar, ton listwar, nout istwar ; sa ta nou ; ta persone dot, nora persone non pli po ékri a li ; pandan tro lontan, isi la Rénion, bann pouvoir kolonizatèr la vouli andor anou ék listwar bann Fransé an Frans ; Tout ti kréol la répèt konm moin : « no zansèt lé Goloi » ! Minm Henri Salvador lo poèt guadloupéin la ironiz sa dan son sanson « hé, hé, zorro ét arivé –é-é ».
Ki lé nout gran sominé la gri maniok po fé tapioka ? Ki lé nout lizine kafé po fé la toréfaksion ? Minm nout lizine kane a sik konbiin la détrui ?
La di a ou, sak zordi sé in akt aktièl, i pé èt in sinp akt déta sivil, domin, li doviin in dokiman istorik ; ogard dan out sinp fami ; in livré d fami out vié monmon ; in vié kaba ; in vié sarèt out papa, in zouti i égzist pi, i doviin in moniman, po mèt dan in mizé.
Alor, moin lé kontan si moin la giny garanti plid soisant tan zarsiv in fédérasion paran délèv, mèt a labri, po bann zétidian liniversité travay ladsi, po fé in sintèz, in friz istorik, in kronolozi, listwar lédikasion bann Réyoné, nout konpatriot !
Ogard kan l’ OCCE (Office Central Coopération à l’ Ecole) la ékri listwar son bann zaksion dan in liv ; moin té kontan war bann ti marmay, dann koloni vakans an savat dé doi, ti kilot kaki lépok 1950, on diré moin té voi a moin, mon bann ti sèr, ti frèr, ti kamarad la povreté, a nou osi nou lé dann liv ékri si la Rénion !
Ou sa ni sort ? Ou sa ni lé ? Ou sa ni sava ?
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial