Ekrir listwar mon péi…

3 zwiyé 2014, sanm Justin

Ou sa nou sort, ou sa nou lé, ou sa nou sava ? Mon listwar, ton listwar, nout istwar ; sa ta nou ; ta persone dot, nora persone non pli po ékri a li ; pandan tro lontan, isi la Rénion, bann pouvoir kolonizatèr la vouli andor anou ék listwar bann Fransé an Frans ; Tout ti kréol la répèt konm moin : « no zansèt lé Goloi » ! Minm Henri Salvador lo poèt guadloupéin la ironiz sa dan son sanson « hé, hé, zorro ét arivé –é-é ».

Ki lé nout gran sominé la gri maniok po fé tapioka ? Ki lé nout lizine kafé po fé la toréfaksion ? Minm nout lizine kane a sik konbiin la détrui ?
La di a ou, sak zordi sé in akt aktièl, i pé èt in sinp akt déta sivil, domin, li doviin in dokiman istorik ; ogard dan out sinp fami ; in livré d fami out vié monmon ; in vié kaba ; in vié sarèt out papa, in zouti i égzist pi, i doviin in moniman, po mèt dan in mizé.
Alor, moin lé kontan si moin la giny garanti plid soisant tan zarsiv in fédérasion paran délèv, mèt a labri, po bann zétidian liniversité travay ladsi, po fé in sintèz, in friz istorik, in kronolozi, listwar lédikasion bann Réyoné, nout konpatriot !

Ogard kan l’ OCCE (Office Central Coopération à l’ Ecole) la ékri listwar son bann zaksion dan in liv ; moin té kontan war bann ti marmay, dann koloni vakans an savat dé doi, ti kilot kaki lépok 1950, on diré moin té voi a moin, mon bann ti sèr, ti frèr, ti kamarad la povreté, a nou osi nou lé dann liv ékri si la Rénion !
Ou sa ni sort ? Ou sa ni lé ? Ou sa ni sava ?

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La pès kabo

5 juillet, par Christian Fontaine

Kan i ariv Novanm-Désanm-Zanvié, domoun i réziste pi ek la salèr. Zène-zan i mars dann somin, zène-fi i roul an dékolté ; sétaki i rod in manir po (…)


+ Lus