Projection du film « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple »
1er août, parMardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
30 octob 2012, sanm

Mi koné pa si zot i ansouvien, mé in zour na in mèr la droite la débatiz in gran ri Sin-Lui pars lo mèr avan l’avé batiz ri-la, Rue Raymond Vergès. Pou kosa li la débatiz sa ? Pars solon li lo nom Vergès i rapèl tro la politik. In drol l’idé ! Zot i pans pa ? Pars Doktèr Raymond Vergès, toulmoun i koné té pa ninport ki. La pa pars i amontr pa listoir La Rényon ké Doktèr Vergès té pa in pèrsonaz inportan pou nout listoir… Dabor inn, li té in vré savan : li lété médsin pars i la fé zétide médsine, mé li lété galman injényèr pars li la fé zétide matématik sipèryèr. Kan li lété dann La Chine, li té i fé son boulo injényèr agronome pou in sosyété fransèz. Konm té in moun l’avé la valèr li la vni konsil zénéral La France dann lo Siam. Aprésa, li la parti dann péi Laos é li la zoué son rol médsin. Kan li la rotourn La Rényon li la vni diréktèr sèrvis la santé dann Hell bourg é pizapré dann Sintandré.
Sintandré, demoun téi koné ali konm lo médsin pou bann pov. Moin la tandi dir, mèm si li té o-flan, si téi mank ali lo pourkoi, ébin li té i pran pa larzan bann pov. Mi koné in bonpé vyé pèrsone - in pé lé mor zordi - zot la rakont amoin sa. Arzout èk sa, li té i fabrik li mèm son médikaman : sète-la, in vyé matant la di amoin li té pri avèk in kouran légzéma, é bin Raymond Vergès la fé in pomad pou guéri ali. Téi falé bien in zour la politik té i vien fé tok-tok-tok dsi son porte. Dopi 1936, li té résponsab sindika épi li lété anti-kolonyalis pars li l’avé bien koni Abd El Krime épi la famiy lo roi d’Annam égzilé La Rényon. Aprésa, li lavni dépité, mèr é pi d’ot manda ankor.
Kan zélksion i ariv apré la guèr 1939-1945, li gingn in post dépité l’asanblé konstituant. Dr Vergès konm d’ot i ézite rant la dékolonizasion épi la départmantalizasion. Pou finir, li shoizi la départmantalizasion, in solisyon pou bate atèr lo kolonyalism, épi mète Rényoné dann shomin lo progré. Ni koné la suite : bann dépité i vote à l’inanimité la loi départmantalizasion. Sis moi apré lété tro tar : La Rényon nora rès koloni èk kortèz la mizèr nout péi té i koné dann tan-la... Kosa sa i vo ali zordi ? In bann san konprann i fé son prosé épi i kondane ali a mor soisant sink z’ané apré son désé. In pé i rofiz ali lo nom in ri. De Villeneuve na in éstati, Raymond Vergès non. I fodra in zour i déside rovoir sa. Mi pans sété in gran onm, la pa malazir !
Justin
Mardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
In kozman pou la rout
Système à bout de souffle
Le Président de la Chambre de Commerce et d’Industrie de la Réunion prend acte de l’engagement de la Ministre des Outre-mer, relayé par la presse, (…)
À chaque annonce de fermeture de services publics, à chaque recul social, à chaque renoncement budgétaire, le même chiffre est brandi comme une (…)
Ce courrier fait suite à celui précédemment publié ayant comme titre : « Comment la conscience émerge-t-elle selon Antonio Damasio ? ». Je n’en (…)
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)