Ete otosifizan, wala in n’afèr lé kalou !

3 zanvié 2024, sanm Justin

Mézami na poin lontan mi pass la kaz mon bèl sèr. Dovan son kaz èl néna in zardin gran konm in moushoir d’posh mé avèk in bonpé zafèr dodan. El i di amwin, dann bonpé produi, èl lé otosifizan kissoi pou déssèrtènn tizane, kissoi pou déssèrtin léguime épi in pé lo frui. Dann la vaniye èl i di amwin èllé otosifizan. Lé bèl kossa zot i anpanss ?

Mi koné pa tro si èl téi di amwin sa an plézantan, mé mwin pou mon par mwin la pran sa o sèryé émèm in bonpé o sèryé. Mon zardin lé pa bien gran son koté, mé konm mi di souvan défoi sé in pti bitassyon avèk in bonpé zafèr dodan, kissoi rassine, kissoi déssèrtin frui, kissoi ankor plizyèr tizane é si mi suiv mon lanvi épi mon kouraz mi panss mon prodikssyon v’alé an rogoumantan.

Mi ariv lakaz é mi rogarde dsi l’internet é oila ké mi trouv in piblissité pou in zardin anti-inflassion lanssé par in shène télé — i diré — mé mi suiv pa tro banna pars zot i parl sirtou pou La Franss épi L’Érop mé lo bi sé lo mèm, sé koman ékonomiz son larzan avèk in zardin konte l’inflassion é pèrsonèlman mi panss issi ossi ni pé fé sa, kissoi dann in karé d’kour, kissoi dsi in balkon, kissoi dann po, kissoi dann in zardin partajé é sa i pé z’ète in fasson pou ékonomiz in pé son moné.

In kondission sopandan sé k’ou lé bien ranségné é akoz pa guidé par in konséyé agrikol... Pa pou konkiranss bann plantèr épi bann zardinyé La Rényon mé pou z’ète rékonpanssé par in minimom z’ékonomi avèk konm poinnvizé fèr mwinn dépanss an manzan lo frui avèl léguime wi produi ou mèm. Sré vayan si téi fé sa issi in pé partou !

A bon antandèr salu !

Justin

Padport

Signaler un contenu

Inn modékri, inn ti lavi, inn komantèr ?


Témoignages - 80e année

La kaz Tikok

23 avril, par Christian Fontaine

Promié tan, la kaz bann Biganbé navé dé piès minm parèy sad bann Maksimin, soman té kouvèr an tol. Malérèzman, siklone 48 la ni, la lèv lo ti (…)


+ Lus