Crise de l’eau : alerte générale à La Réunion
6 août, par180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
5 zwiyé 2014, sanm

Mi sort lir in liv –Condorcet (par Elisabeth et Robert Badinter)- né an 1743 mor an 1794, an Frans.
La lékol la fé aprann a ou Voltaire, Rousseau, Montesquieu ou Diderot, mé pa tro Condorcet.
Condorcet té in matématisiin ; in moman li la voulu aplik bann téori siantifik si démars politik ; i di an soutit- in intéléktièl an politik.
Nanpès, minm si lé pa nout épok, oui di si li lavé viv nout épok, noré été kan minm in gran an politik.
Par égzanp, kan mi analiz sak té ispas (royoté, noblès, pov travayèr la tèr é pi bann la rolizion), oui trouv zinégalité sosial, ékonomik…
I falé in révolision ; i falé in kouraz kan minm ; minm Voltaire la du égzil a lu an Suisse po li giny ékrir tout sak li voulé, po fé avans son bann zidé, po défann zinzustis ; si lu té rés an Frans, lu noré été anprizoné !!
Sé la ke mi fé in paralèl ék nout épok é nout résponsab.
Sé sak Paul Vergès la fé an antran dan la klandestinité po fé konprann dabor son kouraz é son déterminasion, ke lo sistèm lopresion la loi i vé étouf a ou é i vé pa ou eksprime in nafèr i plé pa zot ! minm si zot na tor !
La, mi pans : Paul Vergès –son papa ?- Laurence ? é tout Réynoné é Réyonèz té i antour a lu-zot lavé lu la vi bann zintéléktièl konm Condorcet ?
E moin mi lir an fransé- pars sé in lang moin la aprann ; ma konèt plis sak zintéléktièl fransé la fé !
Alors na otan zintéléktièl sinoi, indiin, zarab, anglé, russ ou amérikin !?
« Tout ce que je sais, c’est que je ne sais rien » sa sé in filozof grèk(Socrate) i dizé sa ; donk, moin, mi di :
« Fé a ou peti pars la modesti sé in kalité ! »
Justin
180 litres d’eau par jour par personne : droit dans le mur
Mézami, néna inn-dé zour in bone surpriz téi atann bann zékoutèr la promyèr radio nout péi. Apré shak zoinal parlé, la fé la météo… konm dabitid (…)
In kozman pou la rout
Réaliser en dix ans des progrès qui auraient nécessité un siècle
L’île-fracture : l’aménagement en question (3/5)
Alerte lancée par le Programme alimentaire mondial
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)
Impact de conflits lointains dans un pays insulaire dépendant de lointaines importations
Combattre les causes du chômage de masse
Alliance entre Paris et Tereos pour exploiter au maximum les planteurs en recourant à l’argent public pour acheter la paix sociale ?
Derrière les fuites dans les réseaux, des choix politiques
Accélération de la crise du système néocolonial