Projection du film « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple »
1er août, parMardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
29 mé 2020, sanm

Si mi baz dsi sak i di dann télé sansa dann bann radyo, dsi sak lé marké dann zoinal-sak lé ékri dann bann rézo sosyo épi dann témoignages lé pa parèye-Donk moin na konm linprésyon i rode fé lo mèm zafèr k’avan. I vé romète dobout bann lantropriz konm zot lété avan lo konfinaz - dizon lo onfyanaz. Dizon i réisi - mèm avèk inndé loupé - sak téi konvien pa nou konm k’i fo, néna troi kat moi i konvienn ar pa nou plis koméla.
Ni pé di, sé la baz k’i konvien pa nou, é si i armète lé shoz konm lété i konvienn ar pa nou myé, konm moin la fine dian-o la. Mi répète mé sé pou myé fé konprann amoin.
In légzanp : ni parl la résponsabilité é i di pa, nil par, nou va rékipèr la résponsabilité. Poitan si nou l’avé la résponsabilité néna dé shoz nou nora myé fé ké sak la puisans kolonyal la vni abou fé. Kisoi dann séktèr la santé, kisoi dann lo séktèr agrikol vivriyé. Kisoi dann tourism, kisoi ankor dann la protéksyon l’anvironeman, kisoi ankor konm modèl dévlopman, kisoi konm modèl lédikasyon..
Lé sir moin na poin la plas pou dévlop tout sak moin la rézimé an-o la, mé pou bann léktèr atantif zoinal Témoignages épi bann rézo sosyo, mi pans sak mi di i fé tilt dann zot tète... In légzanp : dann konfinaz nou l’aprann i fo roganiz nout prodiksyon agrikol é son komèrsyalizasion dann l’androi ni lé, ni pé di dann voizinaz. In n’ot légzanp : isi La Rényon nou néna in bonpé plant pou ranfors nout sistèm iminitèr, donk i fo nout laboratoir i travaye la dsi, é sa nou la pa gingn fé ziska zordi…nou lété anpéshé ankor in kou.
Ni pé évok in n’ot n’afèr : lo pèrsonèl santé. Sé in bon pèrsonèl, sa lé sir vi k’lo moun lé pa mor avèk lo covid sof inn mé ousa i lé nout pèrsonèl rényoné an kantité épi an kalité, an formasyon. Ousa i lé nout bann zaktèr santé pou ède nout bann voizin. Néna in mank so koté la, é nou ni romark bien, mèm si bann tète zèf kolonyal, i romark pa si tèlman léspri kolonyal lé anklavé an zot.
Mé zami, zot i koné in n’afèr ? Moin lé sir pars moin la santi sa konm in soubreso, rényoné lé paré pou prann son dévlopman an min-an touléka li bril avèk l’inpasyans-mé lo system I anpèsh ali fé, I mète ali lo baton dann lé rou, I poz lanspèk pou anpèsh ali avanxé.. Alor, sé pou sa si bann néo i vé fé lo nèv avèk lo vyé ? Zamé d’la vi in n’afèr konmsa va marsé. Fransh vérité !
Mardi 28 juillet 2026, j’ai participé à la projection du film de Selven Naïdu « Chagos-La Haye : l’odyssée d’un peuple ». Photo : le (…)
In kozman pou la rout
Système à bout de souffle
Le Président de la Chambre de Commerce et d’Industrie de la Réunion prend acte de l’engagement de la Ministre des Outre-mer, relayé par la presse, (…)
À chaque annonce de fermeture de services publics, à chaque recul social, à chaque renoncement budgétaire, le même chiffre est brandi comme une (…)
Ce courrier fait suite à celui précédemment publié ayant comme titre : « Comment la conscience émerge-t-elle selon Antonio Damasio ? ». Je n’en (…)
Archéologie : Un campement d’invaincus découvert
Washington grand bénéficiaire d’une éventuelle dissolution de l’Union européenne
Na pwin lontan mi oi dann télé, in lanjin apré boulvèrs in kour lékol. Mi domann amwin pou kossa io fé sa, sirtou kan ou la bétone la kour-la na (…)
315 emplois supplémentaires en trois mois
Versement du reliquat de l’aide à la production de canne à sucre pour la campagne 2025-2026
Mézami so matin l’ariv amwin d’ékoute in radio épi toudinkou in sobatkoz la pété. Rant sak i di mourong sé in bon nouritir é sak i di sa lé nil (…)